Sumažėjus infliacijai, namų ūkiai vėl pradėjo didesnę pajamų dalį skirti taupymui
Nors 2022–2023 m. disponuojamosios pajamos augo vidutiniškai virš 12 proc. kasmet, beveik 14 proc. siekęs kainų kilimas reikšmingai ribojo namų ūkių vartojimo galimybes. Siekdami išlaikyti esamus vartojimo įpročius arba juos tik minimaliai koreguoti, dalis gyventojų buvo priversti mažiau taupyti ar naudoti santaupas. Tačiau 2024 m. pirmąjį pusmetį, kai kainų augimas sumažėjo iki mažiau nei 1 proc., o pajamų augimas išliko netoli 10 proc., namų ūkių perkamoji galia vėl augo. Nepaisant to, gyventojai išliko atsargūs: papildomas finansines galimybes jie skyrė ne vartojimo išlaidoms, bet taupymo įpročiams atkurti. Tokią namų ūkių elgseną iliustruoja pirmasis paveikslas.
Jame matyti, kad 2019–2020 m. namų ūkių vartojimo augimas buvo paremtas disponuojamųjų pajamų augimu, o taupymo indėlis slopino vartojimą. Kitaip sakant, šiuo laikotarpiu namų ūkių pajamos augo sparčiau nei vartojimas, todėl jie galėjo didesnę pajamų dalį skirti taupymui. Tačiau, ekonomikai atsiveriant po karantino apribojimų, namų ūkiai pradėjo vis didesnę gautų disponuojamųjų pajamų dalį nukreipti vartojimui, kartu mažindami sumą, skirtą santaupoms. Šis santaupoms skirtų lėšų mažinimas tęsėsi ir infliacijos šuolio metu, sudarydamas sąlygas reikšmingai nemažinti realiojo vartojimo apimties. Tik reikšmingai nuslopus infliacijai, maždaug nuo 2023 m. vidurio, namų ūkiai vėl pakeitė savo elgseną ir pradėjo didinti taupymui skirtą disponuojamųjų pajamų dalį.
Spartaus kainų augimo laikotarpiu pastebimai sumažinę likvidžiojo finansinio turto – grynųjų pinigų ir indėlių – kaupimą, 2024 m. namų ūkiai vėl siekia jį atkurti
Lietuvos ekonomikai atsitiesiant po pasaulinės finansų krizės ir palengva vejantis Europos Sąjungos vidurkį pagal išsivystymo lygį, gerėjo ir gyventojų finansinė padėtis. Tai sudarė sąlygas vis didesnę pajamų dalį skirti likvidžioms santaupoms – gryniesiems pinigams ir indėliams.
2010 m. Lietuvos namų ūkiai likvidžioms santaupoms atidėdavo tik apie 3 proc. disponuojamųjų pajamų, o 2019 m., prieš prasidedant ekonominiams sukrėtimams, šis rodiklis sudarė 6,6 proc. (žr. 2 pav.). Tačiau 2022 m., įsisiūbavus kainų augimui, likvidžioms santaupoms skiriama dalis vėl sumažėjo iki 3 proc. ir nedaug pakito 2023 m. Tik 2024 m., nuslopus kainų augimui, gyventojai vėl pradėjo didinti likvidžioms santaupoms atidedamą disponuojamųjų pajamų dalį.
Vėl pradėjusios didėti namų ūkių galimybės taupyti reikšmingai pagerino ir namų ūkių nuotaikas
Naujausi vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai rodo, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis pasiekė aukščiausią lygį nuo pasaulinės finansų krizės laikų (žr. 3 pav.). Labiausiai prie šio rezultato prisidėjo vartotojų vertinimai dėl tikimybės sutaupyti per artimiausius metus, kurie šiuo metu yra aukščiausi nuo duomenų skelbimo pradžios. Šiam teiginiui pritaria didžioji namų ūkių dalis. Išskaidžius atsakymus pagal namų ūkių pajamų kvartiles, tik mažiausių pajamų grupėje tikimybė nors kiek sutaupyti per artimiausius metus vertinama prasčiau nei prieš kainų šuolį.
Pastebėtina ir tai, kad visose namų ūkių pajamų kvartilėse esamos finansinės padėties vertinimas ir finansinės padėties raidos prognozė artimiausiems metams yra bene geriausi nuo duomenų skelbimo pradžios. Tačiau net ir tokioje aplinkoje gyventojai yra labiau linkę taupyti nei išlaidauti.
Namų ūkių lūkesčiai dėl didesnių pirkinių įsigijimo reikšmingai nesikeičia nuo 2022 m., o mažiausias pajamas gaunančių asmenų lūkesčiai netgi pablogėjo
Atsakymas į klausimą, kokią pinigų sumą gyventojai ketina skirti didesniems pirkiniams per artimiausius metus, palyginti su praėjusiais 12 mėn., iš esmės nekinta nuo 2021 m. vidurio (žr. 4 pav.).
Svarbu pastebėti ir tai, kad vertinimai tarp mažiausias ir didžiausias pajamas gaunančių gyventojų vis labiau skiriasi: mažiausias pajamas turintys gyventojai vis pesimistiškiau vertina savo galimybes, o didžiausias pajamas turintys gyventojai tokių planų turi vis daugiau. Tai leidžia tikėtis reikšmingesnio vartojimo atsigavimo ateityje, nes didžiausias pajamas gaunantys gyventojai turi daugiau finansinių galimybių vartoti.
Namų ūkių atsargumas ir polinkis taupyti pastebimas ir vartojimo išlaidų išskaidyme
Vartojimo išlaidų duomenys rodo, kad pastaraisiais ketvirčiais namų ūkiai daugiau lėšų skiria paslaugoms ir būtiniausioms trumpalaikio vartojimo prekėms, o mažiau būtinų prekių vartojimas išlieka vangus arba net mažėja (5 pav.). Trumpalaikio vartojimo prekių atsigavimą, tikėtina, veikia vėl auganti infliacijos šuolio metu su biudžetų apribojimais susidūrusių namų ūkių perkamoji galia. Kitaip sakant, tie namų ūkiai, kurie per infliacijos šuolį turėjo labiausiai susiveržti diržus ir apriboti net ir būtiniausiais išlaidas, dabar tuos diržus palengva atlaisvina.
O augęs paslaugų vartojimas, tikėtina, labiau buvo paskatintas nuo kainų šuolio mažiau nukentėjusių namų ūkių, nes 2023–2024 m. reikšmingai augo išlaidos kelionėms ir oro transporto paslaugoms, informacijos ir ryšių paslaugoms bei finansinėms paslaugoms, t. y. paslaugoms, kurias sunkiai būtų galima priskirti pirmojo būtinumo kategorijai.
Namų ūkių vartojimo atsigavimą taip pat tebevaržo pakilusios būsto paskolų įmokos, tačiau jų poveikis gana ribotas
Prieš infliacijos šuolį Lietuvos namų ūkiai būsto paskolų įmokoms išleisdavo beveik 3 proc. uždirbtų disponuojamųjų pajamų. Tačiau nuo 2022 m. vidurio pradėjus sparčiai kilti palūkanų normoms jau po metų būsto paskolų įmokoms namų ūkiai turėjo skirti beveik 4 proc. uždirbamų disponuojamųjų pajamų, t. y. ketvirtadaliu daugiau nei anksčiau.
Panašiame lygyje šis rodiklis, tikėtina, išliks ir 2024 m. Jam mažėti neleidžia nuo šių metų antrojo ketvirčio vėl suaktyvėjęs būsto paskolų teikimas, kuris kol kas nusveria teigiamą nuo šių metų vidurio Europos Centrinio Banko pradėtų mažinti palūkanų normų poveikį.
Vis dėlto svarbu pastebėti, kad šis būsto paskolų poveikis Lietuvos namų ūkių vartojimo raidai yra gana ribotas, nes, Lietuvos banko duomenimis, tik apie šeštadalį Lietuvos namų ūkių turi būsto paskolas.
