Modernizuotas finansų valdymo įrankis – 2020 metais
Tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių ekspertai sutaria, kad viena iš centralizacijos sėkmės sąlygų – bendros informacinės sistemos visam viešajam sektoriui. Viena iš viešojo sektoriaus sričių, kuriai būtina bendra informacinė sistema, – buhalterinė apskaita. Pirmąjį žingsnį centralizacijos link Lietuva žengė dar 2010 m., kai įsigijo buhalterinės apskaitos programinę įrangą FVAIS.
Deja, tuo metu nebuvo bendro politinio sprendimo, įpareigojančio šia programine įranga naudotis visą viešąjį sektorių. FVAIS naudojosi tik tos įstaigos, kurios norėjo. Finansų ministerijos duomenimis, šiuo metu 33 viešojo sektoriaus įstaigos iš 124-ių, kurių apskaita valstybėje tvarkoma centralizuotai, ir tik 92 iš 397 įstaigų, kurių apskaitą planuojama centralizuoti, naudoja minėtą Finansų ministerijos įdiegtą ir prižiūrimą buhalterinės apskaitos informacinę sistemą FVAIS. Todėl šiuo metu turime tai, ką turime.
Skirtingos sistemos neleidžia užtikrinti vieno centralizuotai tvarkomos buhalterinės veiklos modelio ir procesų. Šiandien Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras, tvarkydamas 124-ių įstaigų buhalterinę apskaitą, susiduria su nemažais iššūkiais, nes tenka naudotis įstaigų, kurių buhalterinės apskaitos funkcijos atliekamos centralizuotai, turimomis programinėmis įrangomis.
Viešasis sektorius šiuo metu naudoja daugiau nei 30 skirtingų buhalterinės apskaitos programinių įrangų, kurių išvystymo lygis yra be galo skirtingas. Vadinasi, tai pačiai ūkinei operacijai atlikti reikia skirtingų darbo laiko sąnaudų. Tai gerokai apsunkina darbuotojų pakeičiamumą ar pavadavimą, todėl jei siekiame efektyvumo, bendra finansų valdymo informacinė sistema valstybei – būtina.
Tikimasi, kad bendras visoms valstybės įstaigoms įrankis buhalterinei apskaitai šalyje centralizuotai tvarkyti bus modernizuotas ir pradėtas diegti nuo 2020 m. vidurio. Šiuo metu rengiamas darbo su bendra sistema veiklos modelis, sistemos modernizavimo pirkimo techninė specifikacija, o vienas pagrindinių NBFC tikslų šiandien – užtikrinti, kad buhalterinės apskaitos paslaugos iki bendros sistemos įdiegimo būtų teikiamos kiek įmanoma kokybiškai.
Būtinas politinis palaikymas
Finansų ministerija dar šį pavasarį inicijavo bendros informacinės sistemos valstybės įstaigų buhalterinei apskaitai tvarkyti finansų valdymo informacinės sistemos įteisinimą įstatymu. Šių metų gegužės mėnesį Vyriausybė pritarė Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisoms, kurios numato įpareigoti viešojo sektoriaus įstaigas buhalterinei apskaitai tvarkyti naudoti centralizuotai parinktą informacinę sistemą. Šios pataisos bus teikiamos svarstyti Seimui rudens sesijoje. Belieka tikėtis politinio pritarimo, kuris yra svarbus visam viešajam sektoriui.
Skaičiuojama, kad įdiegus modernizuotą bendrą finansų valdymo informacinę sistemą būtų didinamas informacijos patikimumas, taip pat kasmet būtų sutaupoma apie 2 mln. eurų, kurie šiuo metu yra skiriami skirtingoms sistemoms išlaikyti.
Buhalterių rinkoje reikia gerai paieškoti
Centralizuotai tvarkoma buhalterinė apskaita atskleidė dar vieną sisteminį skaudulį – būtina kurti buhalterių kvalifikacijos kėlimo sistemą, kadangi šiuo metu jos paprasčiausiai nėra. Vieša paslaptis, kad buhalteriai iki šiol buvo gana uždara bendruomenė, o praktiniai viešojo sektoriaus apskaitos įgūdžiai dažniausiai būdavo perduodami semiantis patirties iš šalia sėdinčio kolegos. Šiuo metu buhalterių rinkoje reikia gerai paieškoti, o radus – nemažai investuoti laiko apmokant juos dirbti su skirtingomis apskaitos sistemomis.
NBFC tikslas – tapti savotišku kompetencijų centru ir sukurti valstybėje kuo efektyvesnę buhalterių mokymo sistemą, kad ateityje išvengtume buhalterių trūkumo viešajame sektoriuje ir kartu galėtume gerinti centralizuotai atliekamų funkcijų kokybę.
Kad galėtume kaip įmanoma kokybiškiau atlikti centralizuotai tvarkomos buhalterinės apskaitos funkcijas ir imtis lyderystės, įkūrėme Veiklos organizavimo ir metodologijos grupę. Suburtai metodologų komandai tenka analizuoti konkrečių įstaigų apskaitą ir spręsti kylančius klausimus. Vienas iš šio padalinio uždavinių – parinkti ir parengti kiekvienai centralizuotai įstaigai apskaitos politiką bei jas tarpusavyje suderinti. Didžiausias iššūkis, kad tos pačios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje būtų registruojami vienodai. Vienodas standartų suvokimas leis daug lengviau apskaityti duomenis, todėl taps lengviau panaudoti duomenis analitikai, sumažinant žmogiškųjų išteklių resursus valstybėje.