Lietuvoje 2015–2019 m. laikotarpiu eurų banknotų kiekis apyvartoje didėjo vidutiniškai 21 proc. kasmet (žr. 1 pav.), o 2020 m. metinis augimo tempas siekė 30 proc., metų pabaigoje apyvartoje esančių banknotų vertė sudarė 5,7 mlrd. Eur. Euro zonoje per pastaruosius 10 m. vidutinis metinis eurų banknotų kiekio apyvartoje augimas sudarė 5 proc., 2020 m. – 11 proc., metų pabaigoje apyvartoje buvusių banknotų vertė siekė 1 435 mlrd. Eur.
Europos Centrinis Bankas (ECB) banknotų paradoksą aiškina tuo, kad grynųjų pinigų paklausai įtaką daro ne tik ekonomikos raida, vartojimas, bet ir kiti veiksniai, tokie kaip grynųjų pinigų kaip vertės kaupimo priemonės poreikis ir jų paklausa už euro zonos ribų. Nors nustatyti, kokiems tikslams naudojami grynieji pinigai, sudėtinga dėl jų anonimiškumo, įvairiais metodais buvo įvertinta, kad 2019 m. apyvartoje esantys eurų banknotai Eurosistemoje buvo naudojami šiems pagrindiniams tikslams:
20–22 proc. – atsiskaitymams euro zonoje;
30–50 proc. – vertės kaupimui euro zonoje (tiek namų ūkių, tiek įmonių ir finansinių institucijų lėšos);
28–50 proc. – atsikaitymams ir taupymui už euro zonos ribų.
Lietuvoje prie eurų banknotų kiekio didėjimo, tikėtina, prisideda ir tai, kad dalis Lietuvos gyventojų, kaip teigė kas penktas 2019 m. ECB užsakytos apklausos respondentas, pajamas gauna grynaisiais pinigais. Lietuvos gyventojai grynuosius pinigus naudoja kaip alternatyvų taupymo būdą atsargumo tikslais, pavyzdžiui, kaip apsaugą krizės atveju ar jei neveiktų elektroninių mokėjimų sistema (2020 m. taip teigiančių buvo 39 %, 2016 m. – 37 %). Santaupų laikymui grynaisiais pinigais įtakos turi ir tai, kad dalis šalies gyventojų apskritai neturi banko sąskaitos (4,4 % apklausos dalyvių nurodė neturintys galimybių naudotis kitomis atsiskaitymo priemonėmis nei grynieji pinigai).
Kadangi euras – tarptautinė valiuta, natūralu, kad grynieji eurai kartu su išvykstančiais Lietuvos keliautojais iškeliaudavo tiek už Lietuvos, tiek už euro zonos ribų. Dalį eurų banknotų iš Lietuvos išveždavo ir nacionalinės valiutos stabilumu nepasitikinčių aplinkinių valstybių gyventojai, taip pat grynuosius pinigus, naudodamiesi pinigų perlaidos paslauga, siųsdavo namo užsieniečiai, atvykę dirbti į mūsų šalį.
2020 m. dėl koronaviruso pandemijos tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje eurų banknotų kiekis apyvartoje didėjo sparčiau nei ankstesniais metais. Tokia pati tendencija buvo stebima ir kitų krizių metu bei kitų valiutų atveju. Krizių laikotarpiu grynųjų pinigų paklausa augdavo didesniu tempu iš esmės dėl padidėjusios grynųjų pinigų kaip vertės kaupimo priemonės paklausos. Lyginant pandemijos krizės paženklintus metus – 2020-uosius – su 2019 m., matyti, kad grynoji eurų emisija nukrypo nuo įprasto augimo tempo. Lietuvoje grynoji eurų emisija 2019 m. pabaigoje buvo apie 0,8 mlrd. Eur, o 2020 m. – virš 1,3 mlrd. Eur, tai sudarė 70 proc. padidėjimą (žr. 2 pav.), euro zonoje padidėjimas siekė 130 proc.
Eurų banknotų kiekis apyvartoje keitėsi priklausomai nuo pandemijos eigos ir jos metu taikomų veiklos ribojimų, vartojimo pokyčių. Prasidėjus pandemijai eurų banknotų kiekis apyvartoje kovo mėn. laikinai didėjo (bankai bei prekybininkai galėjo karantino pradžioje padidinti savo grynųjų pinigų atsargas, siekdami turėti pakankamą grynųjų pinigų kiekį), įvedus suvaržymus – mažėjo, o atlaisvinus karantino ribojimus – vėl didėjo.
ECB daro išvadą, kad 2020 m. eurų banknotų kiekis apyvartoje didėjo sparčiau galimai dėl išaugusios grynųjų pinigų kaip vertės kaupimo priemonės paklausos (kaip ir kitų krizių atveju), įvertinus tai, kad mažėjo tiek atsiskaitymų grynaisiais pinigais, tiek eurų banknotų judėjimas į kitas valstybes. Lietuvoje 2020 m. indėliai (namų ūkių, įmonių, valdžios sektoriaus) didėjo sparčiausiai per 10 m., metinis augimas siekė beveik 30 proc. (namų ūkių indėliai padidėjo penktadaliu, įmonių – daugiau kaip trečdaliu).
Gyventojai ir įmonės dėl nežinomybės pandemijos metu buvo linkę kaupti pinigus, o ne išleisti. 2008–2010 m. finansų krizės laikotarpiu turėjome tokią pačią tendenciją – gyventojų santaupos didėjo. Taip pat taupymo augimui įtakos turėjo valstybės parama, vidutinio darbo užmokesčio didėjimas ir tai, kad dėl suvaržymų gyventojai mažiau pinigų išleido vartojimui ir pramogoms tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.
Siekiant paaiškinti banknotų paradoksą svarbu suvokti, kad grynųjų pinigų paklausą lemia trys pagrindiniai veiksniai: poreikis atsiskaitymams, vertės kaupimui šalyje ir paklausa už euro zonos ribų. Kol kas neaišku, kaip pandemija paveiks grynųjų pinigų paklausą ir minėtų veiksnių įtaką jai ateityje.