Einame link to, kad mūsų regione tokių retesnių kalbų sąrašą greitai papildys ir rusų kalba. Kol kas nesusimąstome, tačiau tarptautinis klientus aptarnaujantis verslas greitai bus priverstas spręsti šį iššūkį.
Specialistų, kalbančių atitinkamomis kalbomis, poreikis priklauso nuo klientų portfelio geografinio pasiskirstymo. Pavyzdžiui, mūsų įmonė savo klientus aptarnauja lietuvių, anglų, rusų, lenkų, vokiečių, rumunų, vengrų, bulgarų, čekų, slovakų, ispanų, italų ir danų kalbomis. Kadangi neturime atstovybių kiekvienoje šalyje, kur yra mūsų klientai, siekiame visada turėti specialistų, galinčių didžiausius klientus aptarnauti jų kalba. Neretai reikiamos užsienio kalbos mokėjimas būna lemiamas kriterijus atsirenkant kandidatą, kuris gali neturėti reikiamos patirties.
Apskritai kalbų mokėjimas Lietuvoje nebėra didelė problema. Jaunosios kartos žmonės kalba keliomis kalbomis ir linkę mokytis vis naujų. Tiesa, pastebime, kad kuo labiau nutolusios nuo Lietuvos šalies kalba kalbančių specialistų ieškome, tuo jų paieškos procesas būna sudėtingesnis ir ilgesnis, tačiau išsprendžiamas. Įvairių sričių darbus imasi dirbti filologiją studijuojantys ar studijas baigę jaunuoliai, nes vien trečios kalbos mokėjimas atveria daug durų net ir neturint specifinio įmonės veiklos išmanymo. Anksčiau emigravę ir grįžę į Lietuvą žmonės taip pat papildo kalbų krepšelį ir yra ypač vertinami dėl sukauptos tarptautinės darbo patirties.
Tačiau iššūkių gali kilti stebint ryškius pokyčius, kokiomis kalbomis kalba ir kokias kalbas mokosi jaunimas. Didelėje dalyje Rytų Europos šalių gana laisvai galima susikalbėti rusiškai. Geografiškai esame išsidėstę tokioje vietoje ir dirbame tokiose rinkose, kur yra rusų kalbos mokėjimo poreikis. Kartais ją pakeisti, pavyzdžiui, anglų kalba, gali būti sunku. Tuo tarpu jaunosios kartos, ateinančios į darbo rinką, kalbų spektre rusų kalba nyksta. Rusų kalbą renkasi mokytis vis mažiau ir mažiau jaunimo. Tikėtina, kad problema tik gilės, nes gali būti, kad jauni žmonės iš principo kurį laiką nebenorės nei mokytis rusų kalbos, nei ja kalbėti. Klientų aptarnavimo specialisto pozicija laikoma startine ir įprastai joje dirba jauni žmonės. Ar klientų aptarnavimo sritis be rusų kalbos mokėjimo išsivers?
Gera žinia, kad populiarėja mažiau paplitusios kalbos. Šiuo metu kaip niekad verta mokytis bet kurios Europos šalies kalbos, nepaisant to, kad ja galima susikalbėti tik toje šalyje arba regione. Labai geras pavyzdys mūsų įmonėje, neturinčioje padalinio Čekijoje, yra čekų kalba kalbantys specialistai, kurie tikrai turi didelį pranašumą ir net, sakyčiau, svarų derybinį argumentą, nes ne Čekijos rinkoje šia kalba kalbančių specialistų labai nedaug. Juo labiau įprasta, kad Europoje nesudėtinga rasti specialistų, kalbančių kaimyninės šalies kalba. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra daug lenkų kalba kalbančių specialistų.
Kita vertus, rusų kalbos mokėjimas yra ta kompetencija, kuri gali atverti duris į klientų aptarnavimo pozicijas kiek vyresniems žmonėms. Tiems, kurie ne tik moka kalbų, bet ir turi bent bazinių klientų aptarnavimo įgūdžių arba reikiamo nusiteikimo bei noro kokybiškai aptarnauti klientus bei dirbti šioje srityje.
Klientų aptarnavimas nėra pati lengviausia sritis, tačiau puikiai tinkama žmonėms, kurie nesiveržia daryti staigių karjeros pokyčių ir kuriems tam tikras darbo monotoniškumas nėra nuosprendis. Klientų aptarnavime kantrybė ir atsparumas stresui, kai tenka susidurti su itin reikliais, blogos nuotaikos klientais, ar susidūrus su neigiama patirtimi, yra vienos iš svarbiausių savybių, o vyresni žmonės jomis tikrai neretai apdovanoti.