Šiandien viena po kitos stambiausios laivybos įmonės („Maersk“, „Hapag-Lloyd“ ir kitos) stabdo laivų judėjimą Raudonosios jūros keliu link Sueco kanalo, kuris jungia Aziją su Europa (yra vienas pagrindinių jūrinių transporto kelių). Izraelio ir „Hamas“ karinis konfliktas, pratrūkęs praėjusių metų spalio 7 dieną, plinta regione, paliesdamas tarptautinės prekybos judėjimą, trikdydamas pasaulines tiekimo grandines.
„Hamas“ palaikantys Jemene veikiantys sukilėliai hučiai raketomis ir dronais atakuoja Raudonąja jūra plaukiančius tarptautinius prekybinius laivus. Tarptautinės krovinių laivybos kompanijos stabdo ar nukreipia savo laivus dar XVIII amžiuje atrastais jūriniais keliais, vedančiais aplink Afrikos žemyną pro Gerosios vilties kyšulį.
Laivų kelionė iš Azijos į Europą plaukiant aplink Afriką pailgina kelionę dešimčia dienų ir pabrangina vienu milijonu JAV dolerių. Akivaizdu, kad ilgėliau užtrukę tokie tiekimo trikdžiai gali prisidėti prie prekių kainų kilimo (konteinerio gabenimo laivais kaina jau kyla), kurio šiuo metu labai nenorėtų ir nelauktų Europos Centrinis Bankas.
Europos Centrinio Banko ekonomistai atidžiai seka 2024 metų pradžios infliacinius procesus. Nuo metų pradžios baigs galioti kai kuriose Europos Sąjungos šalyse vis dar taikytos energijos kainas iš dalies subsidijuojančios paramos priemonės. Nuo šių metų daugelyje šalių įsigalios didesni atlyginimai. O čia dar nemaloni staigmena Sueco kanalo prieigose, t. y. krovininės laivybos „autostradoje“, galinti prisidėti prie prekių kainų augimo artimiausiu metu. Manoma, kad situacija iš esmė nepagerės iki šių metų vasario.
Siekdamos užtikrinti šio svarbaus tarptautinio laivybos kelio saugumą, JAV kartu su kitomis šalimis organizuoja bendras pajėgas. Tačiau kol kas šios iniciatyvos sėkme dar netiki krovinių gabenimo laivais įmonės: jos nenori tapti nemalonių nuotykių Raudonojoje jūroje ieškančiais jūreiviais.
O kol kas galima manyti, kad smulkios elektronikos, drabužių ir kitų vartojimo prekių pristatymas Europos gyventojams, žaliavų, gamybos tarpinių produktų įmonėms tiekimas gali pradėti vėluoti ir brangti. Apie 15 proc. visų Europos Sąjungos prekių importuojama iš Azijos būtent jūros keliais. Taivanas yra didžiausias pasaulio puslaidininkių tiekėjas, kurie į Europą atkeliauja būtent šiuo keliu.
Trikdžiai taip pat veikia ir naftos tiekimą, tačiau jos kainos kol kas reikšmingai nekyla dėl pakankamos jos pasiūlos (užtikrinamos dėl Venesuelos, Gajanos ir JAV gavybos, t. y. dėl sumažėjusios OPEC įtakos pasaulio naftos rinkoje).
Papildomos problemos, kylančios „spalvotose“ jūrose (Juodojoje dėl Rusijos–Ukrainos karo, Raudonojoje ir potencialiai Geltonojoje – jei kiltų konfliktas tarp JAV ir Kinijos) yra reikšmingi vykstantys ar galintys pasireikšti pasaulio prekybos iššūkiai, o kur dar nusekęs Panamos kanalas ir dalis laivų, siunčiamų aplink Pietų Amerikos žemyną.
Ir visa tai vyksta pačiu netinkamiausiu metu. Pasaulio prekyba prekėmis praėjusių metų tris pirmus ketvirčius mažėjo (vertinant jos verte), palyginti su 2022 metų atitinkamais ketvirčiais. 2023 metų III ketvirtį pasaulio eksportas sumažėjo 8 proc., importas – 9 procentais. Europos prekių eksportas praėjusių metų III ketvirtį susitraukė 3 proc., palyginti su 2022 m. III ketvirčiu, importas – 8 procentais. Pasaulio prekyba vertinant prekių apimtimis taip pat stagnuoja, o Europos tarptautinė prekyba – reikšmingai mažėja. Praėjusių metų tris ketvirčius (palyginti su prieš tai ėjusiu ketvirčiu) Europos prekių eksportas mažėjo apie 1,6 proc. kas ketvirtį, o importas – 1,7 proc. kas ketvirtį, ir tai buvo blogiausi rezultatai pasaulyje minimu laikotarpiu.
Taigi, geografiškai gal tolokai, bet ekonomiškai Raudonosios jūros kelias mums ir visam pasauliui yra labai svarbus. O jau taip norėtųsi gerų ekonomikos ir prekybos žinių, ypač Lietuvai, kurios ekonomikos sveikata didele dalimi priklauso nuo tarptautinės prekybos rezultatų.