Įstatymo projekto rengėjo tvirtinimu, ši juridinių asmenų nemokumo reguliavimo reforma turės reikšmingos įtakos „Doing Business“ skaičiuojamam nemokumo reitingui, taip didinant Lietuvos patrauklumą investuotojams. Pagal „Doing Business“ 2018 metais atliktą tyrimą Lietuva yra 70 vietoje, o po priimtų pakeitimų jai prognozuojama 40 vieta.
Nauja nemokumo samprata
Pagal šiuo metu galiojantį nemokumo apibrėžimą įmonė laikoma nemoki, kai jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Įstatymo projekte formuojama nauja nemokumo samprata. Juridinio asmens nemokumu bus laikoma būsena, kai juridinis asmuo nevykdo prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Taigi, pagal siūlomą įstatymo projektą, visų pirma, nustatant įmonės nemokumą nebelieka būtinybės atsižvelgti į įmonės pradelstus įsipareigojimus, vertinami visi įmonės turimi įsipareigojimai, įskaitant ir tuos, kurių vykdymo terminas dar nėra suėjęs. Antra, naujas įstatymo projektas, nustatant galimai nemokios įmonės turimo turto vertę, įpareigoja vertinti ne tik balanso duomenis, o taip pat imtis priemonių realiai įmonės valdomo turto vertei nustatyti.
Vis dėlto toks apibrėžimas turbūt sulauks nemažai kritikos, nes, nustatant įmonės mokumą, į įmonės įsipareigojimus bus įtraukiami ir ilgalaikiai įsipareigojimai (pvz. ilgalaikės paskolos), todėl galima situacija, kuomet ilgalaikių didelių įsipareigojimų turinti įmonė atitiks nemokios įmonės apibrėžimą, nors realiai su mokumo problemomis ji nesusiduria.
Skatinamas skolininko ir kreditorių susitarimas
Įstatymo projekte yra skatinamas neteisminis nemokumo problemos išsprendimas. Prieš inicijuodami nemokumo procesą teisme kreditorius ar skolininkas turės pasiūlyti sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba inicijuoti bankrotą neteismine tvarka.
Šiuo metu galiojančiame reguliavime susitarimas dėl pagalbos nenumatytas. Pagal pateikto įstatymo projekto nuostatas tokį susitarimą galės sudaryti skolininkas ir kreditoriai, sutinkantys suteikti pagalbą finansiniams sunkumams įveikti. Bankroto bylą teisme bus galima iškelti tik tokiu atveju, jeigu tokio susitarimo nepavyks sudaryti per 15-30 dienų nuo pranešimo įteikimo momento, o taip pat, jei nebus priimtas sprendimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Taigi, projekto nuostatomis bandomos sudaryti prielaidos spręsti finansinius sunkumus nedalyvaujant teismui, jas išsprendžiant skolininko ir kreditorių susitarimu ar inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą.
Beturčių įmonių paprastesnis likvidavimas
Dabartiniame reglamentavime yra nustatyta, kad įmonėms, kurios neturi turto net bankroto administravimo išlaidoms padengti, bankroto bylos yra keliamos tik tada, kai kreditorius įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą.
Įstatymo projekte numatyti papildomi būdai beturčių įmonių situacijai spręsti. Vienas iš jų – bankroto administratorius gali prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, tai reiškia, kad bankroto administratorius gali sutikti administruoti įmonę, rizikuodamas negauti atlygio ir administracinių išlaidų padengimo.
Jei kreditorius nesutinka įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą sumos, skirtos administravimo išlaidoms padengti, o taip pat neatsiranda bankroto administratorių, kurie sutiktų prisiimti administravimo išlaidų riziką, teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą ir paveda inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Tai vertinamas kaip reikšmingas pakeitimas, kurio efektyviai bus „išvalomas“ Juridinių asmenų registras, iš jo pašalinant „tuščias“ ir jokios veiklos nevykdančias įmones. Žinoma, tokiu atveju nebus tikrinami ir peržiūrimi likviduojamos įmonės sandoriai bei veikla, todėl, patvirtinus tokį juridinių asmenų likvidavimo būdą, atsiranda didesnė tikimybė įmonių vadovams ar savininkams išvengti atsakomybės už sąmoningą netinkamą vadovavimą įmonei.
Nauja kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka
Naujasis įstatymas nustato kitokį bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Projekte numatytos tik dvi kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės vietoj dabar Įmonių bankroto įstatyme numatytų trijų eilių.
Įstatymo projektas numato, kad pirmąja eile bus tenkinami kreditorių, suteikusių juridiniam asmeniui finansavimą, reikalavimai. Toks pakeitimas įtvirtintas atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas numato, jog kreditoriai restruktūrizuojamai įmonei gali suteikti naują ar tarpinį finansavimą. Taigi, tokie restruktūrizavimo proceso metu neįvykdyti reikalavimai taps prioritetiniai, tai įmonei iškėlus bankroto bylą.
Kitas svarbus pakeitimas – darbuotojų reikalavimai nors ir lieka pirmoje eilėje, jie praranda savo prioritetą. Darbuotojų reikalavimai bus tenkinami kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos ar Sodros reikalavimais, kurie taip pat numatyti pirmoje eilėje. Į pirmąją eilę taip pat įtraukiami ir iš bankroto metu vykdytos veiklos atsiradę neįvykdyti reikalavimai.
Antrąja eile bus tenkinami visi kiti likę reikalavimai. Įkaito turėjo reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto, o šio nepakakus – pagal jau aptartą eiliškumą. Taigi, įkaito turėtojų reikalavimų tenkinimo tvarka nekinta.
Reikėtų paminėti, kad iš pirmosios eilės reikalavimų yra išbraukti reikalavimai dėl žalos sveikatai ir gyvybei atlyginimo, taip pat reikalavimai už pateiktą perdirbti žemės ūkio produkciją. Šie reikalavimai bus tenkinami pagal specialius teisės aktus, atitinkamoms institucijoms mokant kompensacijas. Analizuojant projekto nuostatas, neaišku, ar visos keturios pirmos eilės reikalavimų grupės turės vienodą prioritetą, ar bus atsižvelgta ir į jų eiliškumą, numatytą įstatyme.
Esminės naujovės įmonių restruktūrizavimo procese
Naujas įstatymo projektas suteikia teisę restruktūrizavimo procesą inicijuoti ir kreditoriui, kurio pradelstas reikalavimas skolininkui viršija 10 MMA dydį. Šiuo metu šio proceso iniciatyvos teisė priklauso tik įmonės vadovui ar valdybai.
Projekte yra numatyta galimybė iš bankroto proceso pereiti į restruktūrizavimą. Taip siekiama skatinti įmonių restruktūrizavimą ir verslo išsaugojimą. Vis dėlto, manytina, kad tokių atvejų praktikoje pasitaikys ne itin daug, nes paprastai bankroto metu įmonė jau nebevykdo ūkinės komercinės veiklos, todėl mokumo atkūrimo tikimybė yra labai nedidelė.
Restruktūrizavimo procese yra numatyta ir kitų naujovių, kurios turėtų paspartinti restruktūrizavimo procesą. Pavyzdžiui, numatoma, kad dėl restruktūrizavimo plano balsuos ne visi kreditoriai, o tik tie, kurie restruktūrizuojamai įmonei teikia pagalbą finansiniams sunkumams įveikti. Sumažinamas balsų kiekis reikalingas planui patvirtinti – nuo dabartinės 2/3 daugumos iki paprastos daugumos. Kartu įvedamos ir atskiros kreditorių grupės, kurios turės balsuoti atskirai: hipotekos (įkeitimo) turėtojai bei visi kiti kreditoriai. Nors tokiu būdu siekiama palengvinti ir pagreitinti sprendimo dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo priėmimo procedūrą, tačiau kartu sukuriama rizika, jog vienas ar vos keli hipotekos kreditoriai galės „blokuoti“ plano tvirtinimo procedūrą.
Galimybė restruktūrizuotis tik „gyvybingoms“ įmonėms
Statistiniai duomenys rodo, kad sėkmingų restruktūrizavimo atvejų yra vienetai: nuo 2001 metų buvo iškelti 459 restruktūrizavimo procesai, iš kurių tik 48 buvo sėkmingai baigti, o net 264 procesai buvo nutraukti, iškėlus įmonei bankroto bylą.
Siekiant padidinti sėkmingų restruktūrizavimo atvejų skaičių, siūloma įvesti naują sąlygą įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti – juridinio asmens gyvybingumą. Šį gyvybingumą suprantant kaip juridinio asmens būseną, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Vis dėlto tai tik nauja sąvoka, bet ne naujovė – teismai ir iki šiol keldami restruktūrizavimo bylas vertindavo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytą verslo planą, teismui turėjo būti pateikti įrodymai, kad įmonė nėra nutraukusi veiklos. Taigi, nors įtraukiant įmonės gyvybingumo reikalavimą siekiama padidinti sėkmingų restruktūrizavimo atvejų skaičių, manytina, kad tai jokios reikšmingos įtakos proceso sėkmingumui neturės.
Neabejotinai nauju Nemokumo įstatymu iš esmės reformuojami bankroto ir restruktūrizavimo procesai. Iniciatyva vertintina kaip esminis žingsnis, siekiant sudaryti teisines prielaidas sėkmingam tik laikinų sunkumų turinčių įmonių restruktūrizavimui, „antro šanso“ suteikimui, nemokių įmonių greitesniam likvidavimui bei galimybei patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų. Seimui priėmus Nemokumo įstatymą, tik praktika parodys, ar įstatymo nuostatos pasieks joms keliamus progresyvius tikslus.