Lietuvos bankas (LB), siekdamas padėti finansų įstaigoms efektyviau atlikti savo pareigas sankcijų įgyvendinime, šių metų gegužę patvirtino finansų rinkos dalyviams skirtus nurodymus dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo – šie nurodymai įsigalioja jau šių metų rugsėjo 1-ąją.
Svarbu, kad finansų įstaigos suprastų, kokios tarptautinių sankcijų rizikos ir kokiu mastu yra joms aktualios bei atitinkamai – kokio griežtumo priemonių reikia imtis siekiant šias rizikas suvaldyti. Nurodymuose numatyta, kad finansų įstaigos privalės reguliariai atlikti, peržiūrėti ir atnaujinti tarptautinių sankcijų rizikos vertinimą – ne rečiau kaip kartą per metus ir (arba) įvykus reikšmingiems tarptautinių sankcijų rizikos pokyčiams.
Šios rizikos vertinimas gali būti atliekamas kartu su finansų įstaigos visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimu, ar atskirai. Nurodymai įtvirtina pareigą visus finansų įstaigos atliktus tarptautinių sankcijų rizikos vertinimus ir vėlesnius su šiuo rizikos vertinimu susijusius pakeitimus ir (arba) atnaujinimus dokumentuoti bei su atlikto vertinimo rezultatais supažindinti valdymo organą, atsakingą už priemonių nustatytiems trūkumams šalinti ir rizikoms valdyti, ar mažinti, nustatymą ir įgyvendinimo kontrolę.
Didesnis dėmesys partneriams
Svarbu paminėti, kad įsigaliojus LB patvirtintiems nurodymams, finansų įstaigos tarptautinių sankcijų sąrašuose privalės tikrinti ne tik savo klientus bei jų atliekamas transakcijas, bet privalės nustatyti, ar finansų įstaigos paslaugų teikėjai, verslo partneriai, tarpininkai, finansų įstaigos akcininkai ir vadovaujantys asmenys nėra tie subjektai, kuriems yra taikomos sankcijos.
Nurodymuose taip pat numatyta, kad tarptautinių sankcijų įgyvendinimo politika ir vidaus kontrolės procedūros turės būti tinkamai dokumentuotos ir peržiūrimos bent kartą per metus arba dažniau.
Nurodymuose yra aiškiai reglamentuojama, ką savo vidaus procedūrose privalės įtvirtinti finansų įstaigos:
- tarptautinių sankcijų rizikos nustatymo, stebėjimo, vertinimo ir valdymo tvarką;
- finansų įstaigos veiksmus ir sprendimų priėmimo tvarką nustačius tarptautinių sankcijų taikymo, pažeidimo, apėjimo ir (arba) vengimo atvejus;
- pranešimų ir (arba) informacijos kompetentingoms institucijoms teikimo tvarką;
- už tarptautinių sankcijų įgyvendinimo organizavimą finansų įstaigoje atsakingo darbuotojo paskyrimo tvarką, darbuotojo atsakomybę ir atskaitomybės (ryšių) pasiskirstymą;
- priemones, kuriomis bus užtikrinama tinkama darbuotojų, atsakingų už tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, kompetencija ir žinios;
- tarptautinių sankcijų įgyvendinimui užtikrinti taikomų priemonių nustatymą ir šių priemonių aprašymą, priemonių taikymo ir įgyvendinimo (įdiegimo) tvarką;
- tarptautinių sankcijų įgyvendinimo vidaus kontrolės sistemos tinkamumo, jos taikymo efektyvumo ir veiksmingumo vertinimo tvarką.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors nurodymuose ir numatyta, kas turės būti aptarta vidaus procedūrose, tačiau kartu yra paliekama diskrecijos teisė pačioms finansų įstaigoms nustatyti reikiamas tvarkas. Tikėtina, kad siekdamos pateisinti LB lūkesčius, finansų įstaigos ne kartą turės kreiptis į reguliatorių konsultacijos. Akivaizdu, kad aktyvus priežiūros organo įsitraukimas ir komunikacija reikšmingai prisidėtų prie gerosios rinkos praktikos formavimo, tinkamo sankcijų įgyvendinimo bei kovos su sankcijų apėjimu.
Patikros kriterijai
LB nurodymuose taip pat yra numatyta kokiais atvejais bei kokie subjektai turės būti tikrinami sankcijų sąrašuose:
- prieš atliekant vienkartines operacijas, sudarant sandorius, pradedant dalykinius santykius su klientu – turėtų būti tikrinami klientai, sandorių (operacijų) šalys, sudarant sandorį ar jį vykdant dalyvaujančios finansų įstaigos ar kiti dalyvaujantys asmenys;
- prieš sudarant sandorius, sutartis ir (arba) susitarimus su paslaugų teikėju, verslo partneriu, tarpininku (toliau kartu – partneriai) – turėtų būti tikrinami paminėti asmenys.
Kartu nustatomas ir patikrų sankcijų sąrašuose periodiškumas dalykinių santykių su klientu metu ir sandorių, sutarčių ir (arba) susitarimų su partneriais galiojimo (įgyvendinimo) metu:
- bent pasikeitus tarptautinėms sankcijoms (subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašams) ir (arba)
- pasikeitus kliento, partnerio duomenims.
Pažymėtina, kad tai yra minimalus standartas, kurio turės laikytis finansų įstaigos, atlikdamos periodišką savo klientų ir partnerių patikrą sankcijų sąrašuose. Toks periodiškumas gali būti itin aktualus mažoms finansų įstaigoms, kuriose sankcijų patikra atliekama rankiniu būdu. Dauguma finansų įstaigų, turinčių galimybę naudoti automatinius sankcijų patikros įrankius, jau dabar savo klientus tikrina kasdien.
LB nurodymuose taip pat numatoma, kad finansų įstaigos turės rūpintis ne tik kaip jų klientai laikosi tarptautinių sankcijų reikalavimų, bet ir užtikrinti, kad pačios finansų įstaigos ar jos vardu veikiančių tarpininkų vykdomi sandoriai (operacijos) nepatenka į tarptautinių sankcijų apimtį, nepažeidžia tarptautinių sankcijų ir (arba) nėra vykdomi siekiant apeiti ar išvengti tarptautinių sankcijų.
Apibendrinant galima teigti, kad LB nurodymai nubrėžia pagrindines tarptautinių sankcijų įgyvendinimo gaires. Tai yra atspirties taškas, kuris, tikėtina, paskatins intensyvesnį dialogą tarp reguliatoriaus bei finansų įstaigų bei taps pagrindu tolimesniam, išsamesniam teisiniam reguliavimui.