G. Makuševas. ES verslininkai klimpsta į pesimizmą, o Lietuvos verslininkai planuoja plėtrą

Audito, konsultacijų ir apskaitos bendrovės „Grant Thornton Rimess“ tyrimo duomenimis, Europos Sąjungoje verslininkai klimpsta į pesimizmo duobę – optimistiškai ekonominės situacijos perspektyvas vertinančių skaičius mažėja, o tikinčių niūriomis prognozėmis, atvirkščiai, auga. Tuo tarpu Lietuvoje verslininkai pesimizmui įsivyrauti neleidžia ir dėlioja verslo plėtros planus Vakarų rinkose.

Tyrimo duomenimis, artimiausių dvylikos mėnesių ekonominę situaciją optimistiškai vertina vis mažiau ES verslininkų.

Lyginant antro ir trečio šių metų ketvirčių duomenis, jų sumažėjo beveik 12 proc. Tuo tarpu perspektyvas pesimistiškai vertinančių verslininkų skaičius išaugo beveik 7 proc.

Pasaulio ir Europos verslo atstovams nerimą kelia dabartinė geopolitinė situacija, kasdien pasirodančios naujienos apie įvykius Sirijoje, Ukrainoje, Rusijos draudimas importuoti prekes, pabėgėlių krizė Europoje, paskutiniai tragiški įvykiai Paryžiuje ir pan.

Kinijoje verslo optimizmas paskutiniu metu krito penktadaliu, manoma, kad Kinijos ekonomikos lėtėjimas daro įtaką ir ES šalių verslo lūkesčiams dėl ekonominės situacijos.

Šių metų trečią ketvirtį, lyginant su antruoju, Lietuvos verslininkų optimizmas dėl ateinančių metų ekonominės situacijos sumažėjo vos 2 proc. Lyginant su optimizmo pokyčiu ES šalyse, kritimas Lietuvoje mažesnis šešis kartus. Pesimistiškai perspektyvas vertinančių verslininkų Lietuvoje procentas taip pat krito dviem punktais. Lietuvos verslo optimizmo smarkiai nesumažino net perpus susitraukusios eksporto apimtys į Rusiją.

Verslininkams per trumpą laiką pavyko sėkmingai persiorientuoti į Vakarų rinkas. Nors toks žingsnis lėmė pajamų sumažėjimą, išmoktos vertingos pamokos ir jos atsiperka: eksportas į Vakarų rinkas plečiasi, taip pat sparčiai didėja eksporto į Šiaurės Amerikos šalis apimtys. Net 6 iš 10 Lietuvos verslininkų ateinančiais metais numato pelno ir pajamų augimą, o 26 proc. optimistiškai vertina eksporto galimybes artimiausiems 12 mėnesių.

Tikėtina, kad ieškant naujų rinkų, verslininkų žvilgsnis nukryps ir į Rytus. Verslas į galimybę vystyti verslo santykius su Kinija žiūri palankiai, nes tam pastangų deda ir Lietuvos Vyriausybė. Siekiama pritraukti Kinijos investuotojus ir atverti šios šalies rinkas eksportui. Optimizmą pajamų augimui kelia ir didėjantis vidaus vartojimas. Jį dar labiau paskatinti gali spartūs darbo užmokesčio augimo tempai, kurie šiuo metu viršija BVP augimo tempus.

Tikėtina, kad bendrą Lietuvos verslo optimizmą ir toliau palaikys sėkmingos derybos dėl įstojimo į tarptautinę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EPBO) bei vietinis darbo rinkos liberalizavimas.

Kalbant apie kitas verslo plėtros perspektyvas, Lietuvos verslininkai orientuojasi į iniciatyvas organizacijos viduje: našumo skatinimo veiklas (34 proc.), naujų produktų ar paslaugų vystymą (26 proc.) bei talentingų srities specialistų paiešką (26 proc.). Lietuvos verslas veikia aukštos konkurencijos sąlygomis, tad nuolatinis inovacijų sekimas tampa neišvengiamybe. Trečdalis apklaustų verslo atstovų planuoja konkurencingumą didinti optimizuodami verslo procesus, taikant Lean ar kitas panašias procesų valdymo sistemas. Tokiu būdu galima užtikrinti aukštą esamų ar vystomų prekių bei paslaugų kokybę mažesnėmis sąnaudomis.

Dabartinėmis aplinkybėmis visgi svarbiausiu verslo plėtros veiksniu tampa talentingi ir ambicingi specialistai. Tyrimo duomenimis, šiuo metu srities specialistų paieška užsiimti planuoja 3 iš 10 Lietuvos verslininkų. Verslininkai vis daugiau dėmesio skirs ne tik naujų talentų pritraukimui, bet ir esamų darbuotojų išlaikymui. Tai skatina motyvacinių sistemų kūrimą bei atlyginimų augimą šalyje.