2020 metais, prieš antrąjį karantiną, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu atlikta apklausa rodė, kad pandemija bei ją lydėjęs neužtikrintumas dėl ateities net trečdalį lietuvių paskatino susimąstyti apie finansinio užnugario svarbą. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos namų ūkių taupymo norma tais metais buvo pakilusi iki mums rekordinio lygio – 12,4 proc.
Namų ūkių bendroji taupymo norma, kuria vertinamas namų ūkių taupymas įvairiose šalyse, yra santykis tarp santaupų (pajamos atmetus išlaidas) ir pajamų. Iki pandemijos būta ne vienų metų, kai šis Lietuvos rodiklis buvo lygus nuliui ar net neigiamas.
Naujausi „Eurostat“ skelbti mūsų šalies duomenys rodė, kad 2021 metais Lietuvos namų ūkių taupymo norma nuo minėtų 12,4 proc. vėl nukrito – iki 5,75 proc. Žinoma, galime pasidžiaugti, kad jau neišleidžiame daugiau nei uždirbame ir negyvename vien tik šia diena, tačiau į savo finansinę ateitį vis dar žiūrime pernelyg atsainiai ir dėmesio ilgalaikiam kaupimui skiriame per menkai.
Pagal namų ūkių taupymo normos rodiklį atsilikome ne tik nuo kaimyninių Latvijos ir Estijos, bet ir nuo daugelio kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Tik keliose, remiantis „Eurostat“ duomenimis, namų ūkių taupymo norma buvo mažesnė (Graikijoje – 3,69 proc., Lenkijoje – 2,77 proc.).
Palyginimui, Estijos namų ūkių taupymo norma tuo pačiu metu siekė 10,54 proc., o Latvijos – 13,89 proc. ES taupymui daugiausia dėmesio skiria Airijos (24,34 proc.), Nyderlandų (23,27 proc.) ir Vokietijos (22,87 proc.) gyventojai. Akivaizdu, jog dar turime kur pasitempti.
Kalbant apie finansinį užnugarį ir kapitalo kaupimą ateičiai, dažniausiai omenyje turimas investavimas į vertybinius popierius – per pensijų fondus, investicinį gyvybės draudimą arba savarankiškai. Problema, kad didelei daliai lietuvių patiems valdyti savo investicijas vis dar nėra taip paprasta.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad žinių finansinio raštingumo srityje nepakanka net 67 proc. apklaustų gyventojų. 42 proc. respondentų apie savarankišką kaupimą, investavimą bei įvairius finansinius produktus sako šiek tiek išmanantys, o ketvirtadalis apklausos metu prisipažino, kad apie investavimą nežino nieko.
Ne paslaptis, kad dalis žmonių apie savarankišką kaupimą apskritai negalvoja. Todėl valstybei tenka labai svarbus vaidmuo – šviesti visuomenę finansinio raštingumo klausimais ir skatinti žmones rūpintis savimi ir savo artimaisiais nuo mokyklos suolo tiesiogine to žodžio prasme.
Taip pat svarbu suteikti galimybę gauti profesionalias konsultacijas ir naudotis reguliuojamomis, pritaikytomis finansinėmis priemonėmis.
Kad ir kokį būdą kaupti žmonės pasirinktų – per investicinį gyvybės draudimą, kartu turint gyvybės draudimo apsaugas, pensijų fonduose, investuojant savarankiškai, gal net indėliuose ir banko sąskaitose, – užsitikrindami savo finansinį stabilumą ir saugumą jie ne tik mažins socialinės rūpybos išlaidas ateityje. Žinodami, kad gali sau padėti ištikus nelaimei ir senatvėje nereikės tiesti rankos valstybės pašalpų, žmonės jausis orūs ir laimingesni.
