Šiuo metu Lietuvos startuolių ekosistema vienija apie 1000 įmonių, kuriose dirba daugiau nei 18 tūkstančių specialistų. „Unicorns Lithuania“ asociacija kartu su bendruomene kryptingai siekia, kad iki 2030 m. šis skaičius šoktelėtų tris kartus, iki 3000 įmonių, kurios galėtų sukurti net 40 tūkstančių darbo vietų.
Tačiau negalime ignoruoti liūdinančių prognozių. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, per ateinantį dešimtmetį Lietuvoje darbuotojų skaičius gali sumažėti net dešimtadaliu, t. y. daugiau nei 100 tūkstančių. Todėl ir kvalifikuotų specialistų informacinių technologijų srityje poreikis gali smarkiai pranokti dabartinę talentų pasiūlą. Tai yra rimtas iššūkis ilgalaikiam šalies konkurencingumui. Siekdami tam pasirengti, identifikavome pagrindines priemones, kurios gali padėti auginti reikiamus talentus šalyje ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų iš užsienio.
Švietimo reformos – raktas į technologinį proveržį
IMD reitinge, vertinančiame, kaip šalys ugdo, pritraukia ir išlaiko aukštos kvalifikacijos profesionalus, Lietuva pernai užėmė 23 vietą iš 64 šalių – tai geriausias rezultatas per pastaruosius penkerius metus. Aktyvesnis švietimo ir kitų sričių politikos tobulinimas galėtų dar reikšmingiau prisidėti prie talentų ugdymo ir didinti Lietuvos konkurencingumą.
Deja, kol kas Lietuvos švietimo sistema nėra pakankamai orientuota į ateities darbo rinkos poreikius. Norint tai spręsti, būtina skatinti moksleivių susidomėjimą perspektyviomis sritimis ir užtikrinti kokybišką ugdymą visoje šalyje. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos), IT (informacinių technologijų), finansinio raštingumo ir antreprenerystės įgūdžiams, kad jaunimas būtų geriau pasirengęs prisidėti prie aukštą pridėtinę vertę kuriančių veiklų. Šiuo metu Lietuva yra vidutiniokė tarptautiniuose švietimo reitinguose, o švietimo sistemos kokybės gerinimas turėtų ilgalaikį poveikį šalies ekonominiam augimui.
Universitetų vaidmuo taip pat yra kritiškai svarbus, ypač susiduriant su mažėjančiu studentų skaičiumi ir stiprėjančia konkurencija dėl gabių studentų, kurie neretai renkasi studijas užsienyje. Taikant tikslinio finansavimo modelį, Lietuvoje būtų galima sustiprinti aukštųjų mokyklų patrauklumą, pritraukiant ir išlaikant gabiausius studentus. Be to, modelis skatintų ne tik reikšmingų mokslinių tyrimų ir inovacijų kūrimą, bet ir padėtų grąžinti specialistus iš diasporos bei užsienio. Neabejoju, kad ilguoju laikotarpiu tai ne tik prisidėtų prie Lietuvos aukštojo mokslo kokybės augimo, bet ir skatintų mokslinę pažangą bei šalies konkurencingumą technologijų ir inovacijų srityse.
Palanki mokestinė sistema – daugiau užsienio talentų
2023 m. pasaulinio įdarbinimo tinklo „Andela“ tyrimas atskleidė, kad net 88 proc. technologijų srities įmonių talentų ieško užsienyje, o tokios šalys, kaip Nyderlandai, Vokietija ir Jungtinė Karalystė, demonstruoja sėkmingus pritraukimo modelius. Jų rezultatus lemia konkurencingi atlyginimai, darbo ir asmeninio gyvenimo balanso užtikrinimas bei specializuotos priemonės, pavyzdžiui, mokestinės lengvatos ir palankios įsikūrimo sąlygos. Tokios strategijos ne tik pritraukia trūkstamus aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir skatina jų integraciją, siekdamos sukurti ilgalaikį šalies patrauklumą užsieniečiams.
Lietuva taip pat turėtų aktyviau imtis priemonių pritraukti specialistus, kurių žinios ir patirtis stiprintų šalies įmonių augimą ir vietos specialistų ugdymą. Akivaizdu, kad vienas svarbiausių kriterijų aukštos kvalifikacijos specialistams renkantis darbo vietą yra palanki mokestinė aplinka. Vis dėlto, dabartinis 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, taikomas uždirbantiems daugiau nei 60 vidutinių darbo užmokesčių, yra nekonkurencingas, palyginti su tokiais talentų traukos centrais, kaip Londonas ar Paryžius.
Šioje srityje būtina aiški strategija, apimanti konkurencingas priemones, tokias kaip GPM lengvatos ar kitos paskatos. Tai ne tik pritrauktų talentų į Lietuvą, bet ir sustiprintų šalies įmonių konkurencingumą bei užtikrintų ilgalaikę ekonominę naudą.
Su startuolio viza – papildomos naudos
Lietuvos startuolių ekosistema yra viena sparčiausiai augančių Vidurio ir Rytų Europoje. Remiantis „Dealroom“ duomenimis, pagal vienaragių vertės ir bendrojo vidaus produkto santykį Lietuva pirmauja Pasauliniame inovacijų indekse. Šį augimą skatina ne tik pritraukiamos investicijos, bet ir nuolat tobulinamos migracijos procedūros ir integracijos galimybės.
Nuo 2017 m. veikianti „Startup Visa“ programa yra viena iš pagrindinių Lietuvos iniciatyvų, skatinančių inovacijas ir tarptautinio verslumo plėtrą. Ji supaprastina ne ES šalių startuolių įkūrėjų ir specialistų integraciją Lietuvoje, siūlydama dvejų metų leidimą gyventi su galimybe jį pratęsti, mažesnius kapitalo reikalavimus ir prieigą prie ekosistemos išteklių.
Vis dėlto, talentų poreikis vis dar gerokai viršija pasiūlą, o pasaulinė konkurencija dėl specialistų nuolat auga. Nors Lietuva turi palankią startinę poziciją, siekiant išlaikyti pirmaujančias pozicijas ir dar labiau stiprinti šalies startuolių ekosistemą, būtina aktyviau plėtoti startuolius kuriančių ir juose dirbančių talentų pritraukimo ir integracijos programas. Tai apimtų ne tik dar labiau supaprastintas migracijos procedūras, bet ir papildomas paskatas, kurios skatintų užsieniečius aktyviai įsitraukti į vietos verslo bendruomenę. Tokia ilgalaikė užsienio talentų pritraukimo strategija lemtų reikšmingą naudą: inovatyvūs startuoliai kurtų aukštos pridėtinės vertės verslus, skatintų investicijas, plėstų darbo rinką ir didintų biudžeto pajamas.
Lietuva turi potencialo tapti svarbiu Europos technologinių kompetencijų centru. Norint realizuoti šį potencialą, būtina stiprinti švietimą, orientuotą į STEM disciplinas, ir papildomai pritraukti talentų iš užsienio. Tai ilgainiui ne tik skatins inovacijas, bet ir prisidės prie konkurencingos, tvarios ekonomikos kūrimo bei Lietuvos pozicijų stiprinimo tarptautinėje arenoje.
