Į istorijos vadovėlius jau galima įrašyti tuos laikus, kai baigęs mokslus žmogus galėjo tikėtis išlikti pakankamai kvalifikuotas visą gyvenimą. Paskutinėmis vasaros dienomis teko nemažai bendrauti su gimnazijas baigusiais ir kitąmet jas baigsiančiais jaunuoliais. Paprašyti pasidalyti ateities planais, jie kalbėjo apie šaunias profesijas, kurių sieks, dominančias sritis, tačiau raktinių žodžių neįvardijo. Tai – įgūdžiai ir kompetencijos. Suprantama, nes apie tai žinoma ir kalbama mažai.
Pramonės šakos nuolat keičiasi, ir procesai tik spartės. Įrankiai ir technologijos, kuriuos dabar laikome pažangiais, jau po metų gali būti pasenę. Todėl gebėjimas perimti naujas žinias ir panaudoti jas naujoms kompetencijoms ugdyti yra vienas svarbiausių įgūdžių.
Aukštojo mokslo diplomas yra labai svarbu, tačiau šalia šio pasiekimo būtinas asmeninių ir profesinių savybių rinkinys. Ko vertos mano žinios šiandien ir ką su jomis galiu nuveikti? Ką darysiu, kad jos būtų atnaujinamos ir vertingos darbdaviui? Šiuos klausimus jau dabar sau užduoda tie, kurie sugeba pažvelgti giliau ir toliau. Ateityje tai turi tapti savaime suprantamais dalykais kiekvienam kritiškai mąstančiam profesionalui.
Akivaizdu, kad artimiausiais metais pagrindiniai darbo vietų kūrimo varikliai išsivysčiusiose šalyse bus didžiųjų duomenų analizė, klimato kaitos ir aplinkos valdymo technologijos bei kibernetinis saugumas. Tai galioja ir Lietuvai.
Dar kitos svarbios būsimųjų profesionalų savybės – kritinis požiūris ir konteksto suvokimas. Tai susiję su palyginti nauju, bet esminiu faktoriumi: veržlia dirbtinio intelekto (DI) plėtra. „ChatGPT“ jau vartoja šimtai milijonų vartotojų visame pasaulyje. Jis kol kas negali (ir kurį laiką negalės) pakeisti žmogaus. Tačiau ši technologija jau kuria darbo vietas tiems, kurie plėtos DI ir su jo pagalba didins bet kurios organizacijos produktyvumą. Norint suvokti ištobulinto algoritmo galimybes ir jas pritaikyti savo tikslams reikės tam tikrų savybių, padedančių nesuklupti. Ar tai, ką aš matau (girdžiu) yra tiesa? Koks šio teiginio (produkto) šaltinis? Kodėl tai matau būtent dabar? Kaip tai patikrinti? Tokių ir panašių klausimų turėtų kilti naujoje aplinkoje, kurią netrukus gebės kurti DI – nuo generuojamų tekstų iki sintetinių vaizdo ir garso siužetų. Puikus įrankis ne tik geriems darbams, bet ir klastotėms. Minų laukai nepatyrusiems ir naiviems protams.
Akivaizdu, kad netrukus dar sparčiau ims keistis ir tai, kaip atliekame, atrodytų, įprastas užduotis. Po kelerių metų daugiau nei pusei žmogaus profesinių darbų reikės išmanyti skaitmenines technologijas. Tie, kurie gebės spręsti problemas ir kurti vertę skaitmeninių priemonių (platformų) pagalba, bus labai paklausūs.
Dar neregėtais tempais augs duomenų valdymo ir analitikos įgūdžių poreikis. Beveik visos pramonės šakos bus pagrįstos išsamiais duomenimis. Iš darbuotojų bus tikimasi gebėjimo panaudoti informacijos srautą, kad būtų kuriami efektyvūs darbo procesai. Per pandemiją paplitęs nuotolinių susitikimų modelis niekur nedings. Tai transformuosis į darbuotojo įgūdį regėti save kaip komandos žaidėją, mokėjimą efektyviai suburti grupes naujose aplinkose.
Tie, kurie mėgsta baugintis DI grėsmėmis žmonijai, kalba apie jo „kėslus“ atimti mūsų darbo vietas. Tačiau ši technologija visų pirma yra skirta kartotiniams, mechaniniams procesams pakeisti. Tos darbo vietos iš tiesų taps neaktualios, tačiau darbo rankų reikės kitose srityse. Ir toliau bus vertinami darbuotojai, kurie į iššūkius žvelgia kūrybingai, ieškodami atsakymo geba sujungti tolimus taškus ir pasiremti DI pateikiamu kontekstu, patarimais ir scenarijais. To iš tiesų reikės, nes skaitmeninės transformacijos akivaizdoje įmonės ir organizacijos vis dažniau atsidurs nestandartinėse situacijose. Joms reikės profesionalų, gebančių kurti novatoriškus sprendimus ir susidoroti su iššūkiais.
Pasižymėkite šia datą: 2027 metai. Dabar jau neabejojama, kad iki to laiko kompanijos bus automatizavusios 42 proc. užduočių, 65 proc. funkcijų bus susiję su informacijos ir duomenų apdorojimu, kurį DI atlieka daug geriau, nei pats geriausias specialistas. Milijonai apskaitos ir administravimo specialistų, kasininkų, bilietų pardavėjų, duomenų įvesties, apskaitos, buhalterinės apskaitos ir darbo užmokesčio tvarkytojų turės ieškoti naujų karjeros krypčių. Pagalvokite apie tai rinkdamiesi profesiją.
Šie specialistai negalės pralenkti mašinų. Tačiau jų ilgametė patirtis gali praversti naujose pozicijose, pavyzdžiui, mokant darbo paslapčių DI įrankius. Tereikia kelių savybių – atvirumo naujovėms, smalsumo ir gebėjimo keistis patiems. Nors bendras dirbančiųjų skaičius Lietuvoje mažėja, prognozuojama, kad specialistų gretos augs. Jau šiandieną nekvalifikuoto darbo ar žemos kvalifikacijos pozicijas mūsų šalyje užima tik apie dešimtadalis dirbančiųjų. Visi kiti – aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose pozicijose arba vidutinės kvalifikacijos darbuose.
Emocinis intelektas (kaip įgūdžių rinkinys, kurį galima nuolat tobulinti) taip pat išliks svarbus. Išmokti atsižvelgti į žmogaus mintis ir jausmus mašinoms bus sunku, o gal ir neįmanoma. Šis įgūdžių rinkinys apims ir empatijos ugdymą – gebėjimą įsijausti į kito žmogaus poziciją, pamatyti pasaulį jo akimis. Su slauga, psichologine pagalba, žmogiškuoju kontaktu susijusios profesijos transformuosis, tačiau bus labai paklausios.
Visuomenės senėjimas, darbingo amžiaus asmenų emigracija ir užimtumas, dėmesys socialiai pažeidžiamoms grupėms lems augantį socialinių paslaugų poreikį bei didins tokių paslaugų gavėjų skaičių. Nemažėjantys pagalbos organizavimo ir teikimo senjorams, vienišiems ir kitiems socialinę riziką patiriantiems asmenims mastai reikalaus vis daugiau socialinių darbuotojų.
Emigruojantys medikai, senstanti personalo bendruomenė, sunkumai pritraukiant reikiamų specialistų į regionus, ribotas kai kurių darbų patrauklumas dėl nekonkurencingo darbo užmokesčio ar darbo grafiko jau dabar kelia įtampą šiame sektoriuje. Tiek gydytojai, tiek bendrosios praktikos slaugytojai artimiausiais metais galės neabejoti savo profesijos paklausa.
Tiesa, augantis žmonių ir organizacijų sąmoningumas jau dabar sukūrė sunkiai užpildomą nišą iš naujo prisimintai profesijai. Suvokusi, kad svarbu rūpintis ir emocine sveikata, visuomenė jau dabar pritrūko psichologų. Šių specialistų skaičius nuo 2017 m. gruodžio išaugo ketvirtadaliu.
Lietuvos jaunimas puikiai supranta, kas vyksta. Šiemet abiturientai aktyviau rinkosi inžinerijos mokslus. Informaciją apie ateities profesijas išgirdo daugiau būsimųjų specialiųjų pedagogų ir logopedų, pradinio ugdymo ir lietuvių kalbos mokytojų. O prestižinės universitetinės teisės mokslų studijos jau trečius metus užleido pirmąją valstybės finansuojamų vietų sąrašo poziciją medicinai. Stojantieji į profesinio mokymo įstaigas dažniausiai rinkosi inžinerijos ir inžinerinių profesijų (19 proc.), paslaugų asmenims (19 proc.) ir sveikatos priežiūros (11 proc.) profesinio mokymo programas.
Sveikatos specialistų, psichologų ir inžinierių Lietuvai trūksta jau dabar, o ateityje šių profesijų paklausa nemažės. Rutininių užduočių galėsime išmokyti robotą inžinerijos kompanijoje, jei turėsime tinkamų mokytojų. Bet psichologine dirbtinio intelekto konsultacija, ko gero, dar ilgai negalėsime pasitikėti.