Iššūkių šiandien kelia ne tik Lietuvos politinė aplinka, bet ir geopolitinė, ekonominė situacijos pasaulyje. Siekiant išorės aplinkybes, kiek įmanoma, sušvelninti, labai svarbu aiškiai išskirti mūsų prioritetus. Svarbiausiais jų šiandien startuoliai mato šalies konkurencingumo didinimą per mokesčių reformą, opcionų reguliavimą ir tokias papildomas iniciatyvas kaip 0 proc. pelno mokesčio tarifas reinvestuotam pelnui, supaprastinta išmokų darbuotojams apmokestinimo tvarka bei migracinių procedūrų lengvinimas aukštos kvalifikacijos talentams.
Šiandien didžiausią dalį startuolių sumokamų mokesčių sudaro būtent gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir pelno mokesčio dedamosios. Taigi turime visas galimybes stiprėti toliau, jei tik sugebėsime bent kiek padidinti darbo apmokestinimo Lietuvoje konkurencingumą. Konkretus pavyzdys – mokestinio režimo GPM, viršijančio Sodros „lubas“, taikymas. Šiandien Lietuvoje GPM tarifas siekia nuo 20 iki 32 proc. Siūloma kartelę mažinti ir įtvirtinti 3 tarifus – 20, 25 ir 27 proc. Tai – sveikintinas žingsnis, nes tokį atlyginimą atitinkančius sugebėjimus turinčius profesionalus pritraukti ir išlaikyti verslui yra labai sunku.
Tačiau, tarkime, Estija turi 20 proc. GPM mokesčių tarifą, nuo 2025 m. jį planuojama didinti iki 22 proc. Latvijoje 20 proc. tarifas taikomas kiek mažesnėms pajamoms, galioja ir 23 proc. bei 31 proc. tarifai, tačiau su išimtimis dividentams. Ekspertai skaičiuoja, kad, įvedus naujus tarifus, Lietuvoje bendra asmens, gaunančio dividendus, ir įmonės mokestinė našta gali siekti iki 34 proc. Kalbant apie pelno mokestį, tarkime, Lenkijoje ir Estijoje dalies įmonių pelną leidžiama apmokestinti tik tuomet, kai jis skirstomas akcininkams.
Taigi, žvelgiant kaimyninių šalių kontekste, net ir po mokesčių reformos investuotojams labai patrauklūs netapsime, nors žengiami žingsniai Lietuvos verslui – tikrai svarbūs. Mums trūksta ilgalaikės vizijos. Pavyzdžiui, padėti Lietuvai tapti globalia šalimi, kad čia atvyktų globalūs talentai. Progresas yra, bet jis – per lėtas. Ypač, kai kalbame apie aukštą pridėtinę vertę kuriančius profesionalus, nes dėl jų šiandien jau konkuruojame globaliai.
Sudarykime sąlygas į Lietuvą talentams atvykti per opcionų reguliavimą, išmokas darbuotojams, migracines lengvatas. Pavyzdžiui, su skaitmeninio klajoklio viza, kai leidžiama gyventi ir dirbti šalyje, neturint nuolatinio darbo sutarties. Kitas pavyzdys – bent 12 ES šalių asmeniui, kuris 5 pastaruosius metus nebuvo šalies mokesčių rezidentas ir relokavosi į aptariamą šalį laikinai (4–7 m.) taiko mažesnį pajamų apmokestinimą.
Nereikėtų pamiršti, kad pritraukiant talentus svarbūs ir vadinamieji minkštieji aspektai, pavyzdžiui, visuomenės atvirumas naujovėms, tolerancija, ryžtas klysti trumpuoju laikotarpiu, kad galėtume laimėti ilguoju. Vienoje viešoje diskusijoje ilgamečiai politikai sutiko – 0 proc. pelno mokesčio tarifas reinvestuotam pelnui buvo gera idėja, panaikinta tik dėl piktnaudžiavimo, tačiau istorinė atmintis jiems neleidžia žengti šio žingsnio vėl. Geriau panaikinti nei įdėti papildomus saugiklius ir įgyvendinti idėją, dėl kurios naudos sutariama?
Šiuo metu Lietuvai kaip niekad reikalingi pamatuoti, racionalūs sprendimai – ir jie laukiami dar 2024-aisiais.