Daugiau nei 26 tūkst. jaunų žmonių, daugiausia – abiturientai, pirmadienį laikė lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą ir galėjo rinktis rašyti darbą viena iš 4 temų: „Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui?“ (Kristijonas Donelaitis, Marius Katiliškis), „Moters vaizdavimas literatūros kūriniuose“ (Šatrijos Ragana, Antanas Škėma), „Nuo ko priklauso asmens savivertė?“ (Balys Sruoga, Jurgis Kunčinas) arba „Visuomenės tobulinimo siekiai literatūroje“ (Martynas Mažvydas, Marius Ivaškevičius). Perskaitėte teisingai.
Šiuo metu, kai Lietuvai kritiškai trūksta talentų, galinčių kurti sėkmingos modernios valstybės, grįstos aukštos pridėtinės vertės ekonomika, ateitį, turime situaciją, kai mokymosi turinys yra visiškai neorientuotas nei į aktualijas, nei į inovacijas, technologijas ar verslą.
Kalbame apie modernaus, jauno technologijų verslo proveržį Lietuvoje ir tam, tiesą pasakius, mažai ko reikia – tik valstybei judėti klestėjimo keliu, o tai neįmanoma be gero švietimo. Tačiau mes prarandame potencialius ateities talentus dar mokyklose. Didžioji dalis jų jau čia pasirenka gyvenimo kelią, grįstą nuostatomis, kad nekenčia literatūros ar matematikos – tai susiję ir su ugdymo turiniu, ir su mokytojų gebėjimu ateities potencialą ugdyti.
Turinys: veikiančius sprendimus jau turime, bet jų nepritaikome
Pamokų metu vaikai šiandien turi samprotauti ne apie žemdirbystę ir kurti ne inkilą rankoje laikydami, o pasitelkdami naujausias galimybes – dirbtinį intelektą (DI), virtualią realybę (VR), informacines technologijas (IT) ir pan., nes būtent tai garantuos modernios ekonomikos kūrimąsi. Žmogaus psichologinė motyvacija yra labai svarbi, kad jis pažintų procesus ir jais mėgautųsi, tačiau iki šiol turime iššūkių ugdymo turinyje apjungti ir pademonstruoti realius rezultatus, kokias galimybes atveria fizikos ar matematikos žinios.
Sprendimai? Pavyzdys – pasauliniame skaitmeninių projektų konkurse geriausiu sprendimu (iš 8 tūkst. pretendavusių) mokymosi ir švietimo kategorijoje tapo lietuvių startuolis „Vedliai“. Jie mokytojams ir vaikams kuria inovatyvų ir kūrybiškumą skatinantį pamokų turinį, mokytojų darbą klasėje palengvinančias bei vaikų poreikius atliepiančias skaitmenines pratybas, apjungia ir mentorius. Dar viena sėkmės istorija – lietuvių įkurtas duomenų specialistus ruošiantis švietimo technologijų startuolis „Turing College“, kuris tapo pirmuoju akredituotu virtualiu informacinių technologijų koledžu Baltijos regione. Tai reiškia, kad baigusieji naujas „Turing College“ programas gaus bakalauro ar magistro laipsnio diplomus, pripažįstamus Europos Sąjungoje, – siūlomi 6–12 mėnesių trukmės persikvalifikavimo arba kvalifikacijos kėlimo kursai.
Būtent pamatinės vertybės nulemia sėkmę ateityje ir turi būti diegiamos nuo darželio ir mokyklos, tačiau šiandien mūsų švietimo sistema neina koja kojon su tuo, ką gali pasiūlyti privatus sektorius. Kodėl negalime atverti ugdymo turinio privačioms iniciatyvoms ar verslui?
Mokytojai: dvigubi atlyginimai ir lankstesnė galimybė dirbti mokykloje
Kita problema – šiandien mokytojai uždirba per mažai. Jei sakome, kad švietimas mums rūpi, įrodykime tai biudžeto lėšomis. Kai padidinsime pinigų kiekį, tenkantį švietimui, bent iki 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) (šiandien – 4,6 proc.), visai kito masto atsakomybės reikalausime ir iš tiesų pradėsime rimtai dirbti. Pavyzdžiui, ir mokytojų atlyginimai turi būti bent dvigubai didesni nei vidutinis atlyginimas šalyje.
Kartu turime sugalvoti, kaip per trumpą laiką pritraukti protingus žmones į mokyklas. Lietuvos mokytojai sensta, o jaunų pedagogų neturime pakankamai – nebegalime to ignoruoti. Geras pavyzdys yra „Renkuosi mokyti“ iniciatyva, kuri pritraukia motyvuotus savo sričių specialistus, kurie dvejus metus dirba mokyklose ir paradigmiškai keičia mokytojo sampratą.
Ar galime Lietuvoje turėti geriausią švietimo sistemą pasaulyje?
Lietuvoje šiandien trūksta ambicijos, kad galime turėti geriausią švietimo sistemą pasaulyje. Taip, to greičiausiai nepasieksime per vienus metus, tačiau ar tikrai negalime per dešimtmetį?
Žmogus pats pasirenka, kuo nori būti, o asmenybė išsipildyti gali per skirtingas patirtis. Tikrai ne visi privalo būti verslo kūrėjai, vertę galima kurti ir tampant samdomu darbuotoju. Tačiau mes globaliai konkuruojame su kitomis aukščiausio lygio kompanijomis ir todėl norime, kad ateinantys talentai būtų šiek tiek gudresni, protingesni ir ambicingesni nei dirbantys kitur. Sėkmingiausių startuolių kūrėjai pastebi, kad vis svarbesnis talentams tampa ne profesinis naratyvas (net puikūs verslininkai gali baigti ir fiziką, ir filologiją), o pamatiniai įgūdžiai, įgyjami dar mokykloje. Ir tai neišvengiamai bus susiję su technologiniais pokyčiais.
Permainų nereikia bijoti – reikia padėti jaunam žmogui jas pažinti ir tinkamai, kuriant vertę, išnaudoti. Ar tam yra geresnė vieta nei mokykla su visais laiko, turinio ir mokytojų resursais? Kalbėti apie tai, o ne žemdirbystę ir dvaro gyvenimą, turime jau šiandien.