Jevgenija Krikščiūnė. Lietuvoje vadovai nuo streso bėga vienatvėje ir... žaisdami kompiuterinius žaidimus

Lietuvoje darbe labiausiai stresuoja aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai, tarp kurių net 69,6 proc.* būtent čia patiria daugiausiai iššūkių sukeliančių situacijų. Antri – jų pavaldiniai, tai yra specialistai ir tarnautojai, su 69,1 proc. streso darbe rodikliu. Bendravimas su šeima ar draugais visos šalies mastu yra pagrindinis vaistas ramybei atgauti, tačiau vadovų pasirinkimas gintis nuo įtampos ir streso stebina neatitikimu stereotipams.

Jeigu sąvoką laisvalaikis traktuotume kaip laiką, kurį praleidžiame ne darbe, kaip siūlo kai kurie mokslininkai, tuomet bet kuri su darbu nesusijusi veikla automatiškai yra laisvalaikis. Tačiau turbūt visi supranta, kad laisvalaikis laisvalaikiui nelygu. „Psychology Today“ pastebi, kad tikrai pailsėti, pagerinti motyvaciją ir persikrauti nuo fizinio bei emocinio nuovargio leidžia būtent maloni veikla, stimuliuojanti savijautą pagerinančių neurocheminių medžiagų išsiskyrimą.

Priešingai nei dažnai manoma, finansines galimybes rinktis tolimas egzotiškas keliones ar adrenalino pliūpsniais pasižyminčius laisvalaikio leidimo būdus tarp šalies vadovų nustelbia noras ilsėtis pasyviai būnant vienam. Praktiškai kas antras (53,6 proc.) vadovaujančias pareigas užimantis asmuo renkasi pasyvų poilsį vienumoje ir tai yra aukščiausias tokio pasirinkimo rodiklis tarp visų kitų socialinių grupių.

Teisybės dėlei reikia paminėti, jog fizinius pratimus bei sportą įvairaus lygio vadovai taip pat mėgsta labiau už kitus – jais nuo streso ginasi 41,1 proc. vadovaujančias pareigas užimančių asmenų.

Tikėtina, kad didelė atsakomybė, nuolatinis poreikis priimti efektyvius strateginius bei taktinius sprendimus rodo ir palyginti su kitomis socialinėmis grupėmis ryškesnį poreikį atitolti nuo visų ir nuo visko, arba išsikrauti užsiimant fizine veikla.

Vis dėlto, Lietuvos vadovams nesvetimos ir tokios streso suvaldymo formos kaip kompiuteriniai žaidimai. Įdomus faktas, kad kaip streso mažinimo ar atsijungimo priemonę kompiuterinius žaidimus panaudoja 17,9 proc. vadovų ir tuo jie Lietuvoje nusileidžia tik moksleiviams ir studentams (23,4 proc.).

Nevertinant kompiuterinių žaidimų kaip atsipalaidavimo formos efektyvumo ir kokybės, akivaizdu, kad tai yra viena prieinamiausių persikrovimo priemonių, beveik nuolat esančių po ranka – kompiuteryje, planšetėje ar telefone.

Atsipalaiduoti galima skirtingais būdais, o ne tik sveikatos specialistai, bet ir ekonomistai vis garsiau kalba apie tai, kad nereikia jausti kaltės ilsintis, nes ne streso ir įtampos apimtas, o būtent pailsėjęs protas veikia efektyviausiai. Jorko ir Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, jog nepaisant to, kad didžiąją dalį laiko praleidžiame intensyviai dirbdami, visgi daugiau nei 40 proc. kūrybiškų idėjų ateina tuomet, kai leidžiame sau pailsėti.

^{*Čia ir toliau „Spinter tyrimai”, 2019 02 18-28, 1006-i 18-75 metų amžiaus respondentai.}