Tiesa, viena partija, kuri prieš ketverius metus Lietuvą žadėjo nuvesti Airijos keliu, bet taip niekur ir nenuvedė, savo pažadų srauto nusprendė nemažinti. Ši partija nuo koronos drebantiems tautiečiams šį kartą pasiūlė sukurti jau ne pasaulinę fintech sostinę, bet europinį bio ir sveikatos technologijų centrą. Taip sakant, seni politikos vilkai suuodė, kad šio „koroninio“ laikotarpio metu kur kas patraukliau kalbėti ne apie pinigus, bet apie sveikatą...

Kitos partijos apie inovacijas kalba gerokai kukliau: vieni žada pagerinti Lietuvos poziciją inovacijų švieslentėje, kiti iš bobutės šėpos išsitraukė apdulkėjusį lozungą apie mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą, o treti, ketvirti ir penkti pažadėjo padidinti finansavimą: gal MTEP, gal dar kam nors. O kaipgi kitaip – pas mus juk visi reikalai sprendžiami arba finansavimo didinimu arba biudžeto perskirstymu. Buhalterija valdo, taip sakant, ir ką čia daugiau apie tas inovacijas kalbėti.

GII 2020 parodo, kad Lietuvoje inovacijų diegimo greitis atsilieka nuo ekonomikos augimo greičio.
Jolanta Blažytė

Tiesa, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasidžiaugė, kad Europos Komisijos (EK) sudaromoje inovacijų švieslentėje Lietuva šiemet pakilo viena pozicija aukščiau. Tuo tarpu „koronos“ iš miego pažadinta Finansų ministerija, kadencijai besibaigiant pristatė 6,3 mlrd. vertės „Ateities ekonomikos DNR planą“, kuriame pažadėjo inovacijoms ir mokslinimas tyrimams skirti apie 1 milijardą eurų. Žinoma, nepamiršdama gausių „infrastruktūrinių“ projektų, pradedant odontologijos tyrimams reikalingu nauju pastatu ir baigiant aštuoniomis valstybinėmis vištų skerdyklomis.

Kiek konkrečios naudos šita politinių idėjų makalynė ir tos aštuonios valstybinės skerdyklos duos šalies inovacijų proveržiui, kol kas tegali pasakyti tik laukuose švilpiantis rudeninis vėjas.

O kol kas žiūrime, ką turime. Nepaisant optimistinių inovacijų švieslentės vertinimų, GLOBAL INNOVATION INDEX (GII) 2020, kurį kasmet sudaro WIPI (World Intellectual Property) ir JAV Kornelio universitetas, rodo visai nelinksmus rezultatus.

Šis tyrimas parodo, kad Pasauliniame Inovacijų indekse tarp 131 šalies Lietuva šiemet iš 38 vietos nukrito į 40-tą. Mūsų šalis Europos regione tarp aukštųjų pajamų grupės šalių yra paskutinėje vietoje.

GII 2020 parodo, kad Lietuvoje inovacijų diegimo greitis atsilieka nuo ekonomikos augimo greičio. Ir pagal šį greitį mus lenkia net skurdžios šalys, tokios kaip Nigerija ar Mozambikas, jau nekalbant apie Latviją ar Estiją.

Be to, pagal indėlį į inovacijų vystymą (input sub-index) Lietuva yra 36 vietoje, tačiau pagal gaunamus rezultatus (output sub-index) tik 42-oje. Šis skaičius parodo tik tiek, kad kitos šalys dirba efektyviau, t. y. su tomis pačiomis pastangomis ir indėliu gauna geresnius rezultatus. Juolab kad pagal MTEP finansavimą Lietuva nėra labai žemoje vietoje (41), todėl akivaizdu, kad „inovacijų bado“ problema Lietuvoje pakasta ne tik mažame MTEP ar mokslinių tyrimų finansavime. Beje, ne paslaptis, kad ir tie moksliniai tyrimai dažnai būna apie nieką, apie „bileką“ ir apie pinigų įsisavinimą.
GII 2020 rodo, kad Lietuvoje blogiausi inovacijų rodikliai yra šie:

1. Bendrojo kapitalo formavimas (104 vieta).

Šiaip nieko naujo, nes dažnas „tautos tarnas“ mano, kad nei kapitalistinei ekonomikai vystyti, nei inovacinei visuomenei kurti kapitalas yra nereikalingas – svarbu tinkamas biudžeto perskirstymas ir padalinimas. Nors bendrojo kapitalo formavimas yra ir viena iš BVP sudedamųjų dalių, tačiau Lietuvoje niekada nebuvo madinga analizuoti pačią BVP struktūrą. Ir iki šiol nelabai kam įdomu, iš ko tas BVP susideda: ar iš sukauptų investicijų, ar iš importo-eksporto saldo, ar paprasčiausiai iš pasiskolintų pinigų, kurie vėliau virsta „Biedronkoje“ nupirktomis lenkiškomis dešromis, o dar vėliau – lietuvaičių žarnyno turiniu.

2. Privataus sektoriaus finansavimas (80 vieta).

Vieša paslaptis, kuri kažkodėl aptarinėjama tyliai. Todėl idėja apie valstybinio banko steigimą šiame kontekste atrodo tokia pat geidžiama, nelyginant dykumos miražas ištroškusiam kupranugariui.

3. Aukštųjų technologijų importas (94 vieta).

Akis badantis faktas apie tai, kad vis dar išradinėjame dviračius. Ir gyvename iliuzijų burbuluose apie pasaulinių fintech ar europinių biotechnologijų centrų kūrimą, vietoj to, kad pirktume ir naudotume tas pažangias technologijas, kurios pasaulyje jau išrastos, įtvirtintos ir sėkmingai naudojamos.

4. Pasaulinių prekinių ženklų vertė (80 vieta).

Lietuva neturi nė vieno prekinio ženklo, kuris papultų į pasaulinį TOP 5000. Lietuvos gamintojai dažniausiai aptarnauja svetimų šalių prekinius ženklus, kurių sukuriama vertė lieka kitų valstybių biudžetuose ir darbuotojų kišenėse.

Geriausi GII 2020 rodikliai yra šie:

1. Išsilavinusių moterų įdarbinimas (4 vieta).

Lyčių lygybė Lietuvoje įtvirtinta puikiai. Belieka tik sulaukti, kol lygiai taip pat puikiai bus įtvirtintos ir inovacijos.

2. Online kūrybiškumas ir mobiliųjų programėlių kūrimas (8 vieta).

Paradoksalu, bet Lietuvos jaunimas geriausiai moka daryti tai, ko nemoko mokyklose.

3. Mokinių/mokytojų santykis (9 vieta).

Kai kurie ekspertai tai vertina kaip švietimo sistemos neefektyvumą indikuojantį rodiklį, bet iš kitos pusės šis rodiklis visuose įmanomuose tarptautiniuose reitinguose mūsų valstybę stipriai timpteli į viršų.

GII 2020 dar įdomus ir tuo, kad jo sudarytojai, skirtingai nei EK, pateikia ne tik sausus skaičius, bet ir dalinasi sėkmingiausiomis pasaulinėmis inovacinės visuomenės kūrimo praktikomis.

Vartydami GII 2020 tyrimo duomenis, sužinome, kad:

1. Indijoje esminis inovacijų vystymo sėkmės veiksnys buvo konkretaus ir moksliškai pagrįsto inovacijų modelio sukūrimas.

2. Izraelis šiuo metu gręžiasi nuo „start up“ link „scale up“. Tai reiškia, kad resursus labiau kreipia ne plikos idėjos sumanytojams, bet greitai augančioms kompanijoms. Net nepaisant to, kad Izraelis yra ta šalis, kuri gali pasigirti bene didžiausiu rizikos kapitalu, tenkančiu vienam gyventojui. Lietuvoje šis rodiklis yra 20 kartų mažesnis, nei Izraelyje.

3. Šiuo metu pasaulinis inovacijų trendas yra virtualiųjų miestų kūrimas. Pavyzdžiui, Singapūras jau turi savo skaitmeninį 3D formatu sukurtą brolį dvynį. Su šio „dvynio“ pagalba modernizuotas ne tik miesto valdymas, bet ir sveikatos, švietimo, transporto ir kitų paslaugų teikimas.

Vartydami GGI 2020 sužinome daug ką, bet visa tai mums neaktualu. Nes mes vis dar tikime, kad visus pasauliniuose reitinguose stringančius „reikalus“ gali išspręsti finansavimo didinimas. Ypač tiems, kas garsiau prašo ar net rėkia.

Jokių inovacinių modelių, kuriuos kurtų mokslininkai bei vadybos profesionalai, mums kol kas nereikia. Juolab į rinkimus politikai keliauja ne su modeliais, o su lozungais. Tokiais, kokių niekas nesupranta, nevertina, neskaičiuoja. Ir ką čia vertinsi, jei labai nežinai, kuo skiriasi dvi inovacijos: skaitmeninis miestas Singapūre ir valstybinė vištų skerdykla Lietuvoje....

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (39)