Vaiko pinigai – tiek „vargingiesiems“, tiek „nevargingiesiems“ Lietuvoje egzistavo nuo neatmenamų laikų, tik iki 2018 metų vaikų tėvai tuos pinigus atsiimdavo kitokia forma – per GPM lengvatą.
2017 metais ši lengvata padėdavo tėvams „sutaupyti“ po 30 eurų už vaiką. O 2018 metais tas 30 eurų pakeitė pavadinimą bei formą ir iš GPM lengvatos virto „vaiko pinigais“ arba „bazine vaiko išmoka“.
Vaiko pinigai (bazinių išmokų arba pajamų mokesčio lengvatų pavidalu) egzistuoja beveik visose ES ir EBPO valstybėse. Šiuos pinigus (child benefit) gauna visi vaikai, neatsižvelgiant į tėvų pajamų dydžius.
Žinoma, galima iki užkimimo dėstyti, kad tie keliasdešimt eurų „turčiams“ nepriklauso ir sulaukti milijono pritariamųjų balsų. Bėda tik viena: po kuria šluota reikės užkišti liberalų mėgstamus lozungus, tokius kaip „lygiuojamės į Europą“, „Mums svarbu Europinės vertybės“ ir panašius?
Mat pagal europines vertybes visi vaikai yra vienodi. Ir jie neskirstomi į „pašalpinius“ ir „nepašalpinius“. Tuo tarpu Lietuvoje, įgyvendinus šį liberalių partijų pasiūlymą, vaiko pinigų koncepcija virstų į pašalpos koncepciją.
Be to, visiškai neaišku, kiek valstybė gautų naudos už vaikų suskirstymą į tuos du „pašalpinių –nepašalpinių gardus“. Juk niekas dar net nebandė skaičiuoti, kiek valstybės biudžetas sutaupytų iš atimtų vaiko pinigų ir kiek prarastų steigiant naujus vaiko pinigų skirstytojų etatus.
Panašu, kad jokiais skaičiais nepagrįsti liberalių partijų pliurpalai ar net sprendimai papuoš ir naujos Seimo kadencijos darbą.
Beje, kitose ES valstybėse vaiko pinigai iš didesnes pajamas gaunančių šeimų neatimami, bet atvirkščiai – mažesnių pajamų šeimos gauna papildomas bazines išmokas.
Pavyzdžiui, Vokietijoje vaiko pinigai yra 204 eurai per mėnesį, tačiau jei šeimos pajamos yra mažesnės nei 900 eurų per mėnesį, šeima gali prašyti dar papildomos „family benefit“ išmokos, kuri sudaro 185 eurus per mėnesį.
Į europines vertybes besiorientuojanti dešiniųjų Vyriausybė kažkodėl nemato ir dar vieno labai europietiško aspekto: daugumoje ES šalių vaikai gauna ne tik bazines išmokas, bet ir papildomas bazines pajamas, skirtas jų priežiūrai (child care).
Pavyzdžiui, Suomijoje, vaiko pinigai siekia nuo 94 iki 182 eurų per mėnesį (priklausomai nuo vaikų skaičiaus). Tačiau kiekvienam vaikui iki 3 metų skiriama dar viena bazinė išmoka už jo priežiūrą – 341 euras. Ši išmoka taip pat nepriklauso nuo šeimos pajamų. Tačiau jei šeimos pajamos yra mažos, tai skiriama papildoma išmoka (care supplement) – 182 eurai kiekvienam vaikui [2].
O Estijoje „virš“ vaiko pinigų dar skiriama papildoma bazinė išmoka 335 eurai per mėnesį šeimai, kuri augina tris ar daugiau vaikų. [3]
Vokietijoje „child care“ pinigus tėvai gali atsiimti ir per mokesčių susigrąžinimą. Taigi Vokietijos šeima, kurios pajamos siekia 60 000 eurų per metus ir kuriai, anot LRLS vadovės, „nereikia padėti“, atrodo taip:
- šeima per metus sumoka apie 15 000 pajamų mokesčių;
- už vaikų priežiūrą (child care) ji gali atsiimti iki 4 000 eurų per metus, o už vaikų ugdymą (school fees) – iki 5 000 eurų per metus. Jei šeima pasirenka šitą modelį, iš šios sumos atimami vaiko pinigai. [1].
Taigi šis modelis naudingas didesnes pajams gaunančioms šeimoms, kurioms, anot Lietuvos liberalių partijų, padėti nereikėtų.
Jei tokia Vokietijos šeima augina kelis vaikus ir samdo jiems aukles bei skiria lėšas jų mokslams, ji gali atsiimti beveik visus sumokėtus „baisius“ progresinius mokesčius.
Žiūrime į Lietuvos šeimą, kurios pajamos yra 60 000 eurų per metus ir kuriai „nereikia padėti“.
Kasmet ši šeima sumoka 12 000 eurų GPM mokesčių. Tačiau už vaikų priežiūros (auklės) paslaugas ši šeima gali susigrąžinti daugiausia 400 eurų per metus (kur rasti taip pigiai dirbančią auklę?). O už papildomą vaikų ugdymą tėvai iš valstybės gali tikėtis tik riestainio skylės. Mat už teisybę kovojantiems Lietuvos politikams atrodo labai teisinga, kad už korepetitorių paslaugas, kurias perka apie 30 procentų vaikų už tėvų pinigus, valstybė nekompensuoja nieko.
Lietuvos mokesčių sistema yra unikali ir tuo, kad Lietuvos piliečiai už savo mašinos remontą gali atsiimti dalį GPM mokesčio, tačiau kai tie piliečiai pas korepetitorius „remontuoja“ savo vaikų žinias, tai jokių GPM lengvatų iš valstybės negauna.
Unikalią išeitį, kaip neatimant vaiko pinigų juos atimti iš tėvų, pasiūlė vienas socialistų mėgstamas ir gerbiamas profesorius: „Reikia tuos pinigus atsiimti iš tėvų per progresinius mokesčius“. Taigi, tą jau žinome. Kaip žinome ir tai, kad bent milijoną Lietuvoje egzistuojančių problemų galima išspręsti su progresinių mokesčių pagalba.
Beje, mokesčių progresyvumas kone kasmet vis didėja, tačiau „užrūgusios“ Lietuvos problemos kaip nesisprendžia taip nesisprendžia. Pavyzdžiui, vargu ar kas galėtų įrodyti, kad pandemijos metu ligoninėse COVID-19 pacientams trūksta lovų dėl per mažų progresinių mokesčių.
Europos valstybės tarsi varžosi viena su kita siekdamos sukurti kuo daugiau finansinių naudų savo vaikams, neskirstant jų į „gerus“ ir „mažiau geresnius“. Panašu, kad Lietuvos liberalų partijos taip pat gerai „driokstelėjo“ šiose varžybose, tik, deja, į priešingą pusę.
Taigi, belieka pasveikinti būsimą dešiniųjų Vyriausybę, kuri, besiorientuodama į vakarus, pametė orientaciją ir netyčia nusiorientavo į svieto lygintojo Tado Blindos kaimą.
Kaip sakoma, gera pradžia – pusė darbo.
Lauksime naujų būsimos Vyriausybės siurprizų, kurie, pasirodo, kartais atkeliauja ne iš partijų rinkimų programų, bet iš p. Blindos vertybinio testamento.
Šaltiniai:
1. https://www.iamexpat.de/expat-info/social-security/child-benefits-germany-kindergeld
2. https://www.kela.fi/web/en/home-care-allowance-amount-and-payment
3. https://www.weforum.org/agenda/2019/11/family-subsidy-birth-rate-estonia-finland-france/