6-tąja AML direktyva siekiama palengvinti valstybių narių policijos ir teismų bendradarbiavimą bei užkirsti kelią nusikalstamas veikas darantiems asmenims naudotis mažiau griežtomis teisės sistemomis. Siekiant įgyvendinti šį tikslą direktyvoje apibrėžiamos nusikalstamos veikos ir sankcijos pinigų plovimo srityje.
Direktyva ne tik kriminalizuojamas pinigų plovimas, kai jis padaromas tyčia ir žinant, kad turtas gautas iš nusikalstamos veikos, bet ir tuomet, kai veiką padarę asmenys įtarė ar turėjo žinoti, kad turtas gautas iš nusikalstamos veikos.
Taigi, ką pakeitė 6-toji AML direktyva? Apibendrinant:
- išaiškino tam tikras reguliavimo normas;
- išplėtė galiojančių teisės aktų taikymo sritį;
- sugriežtino baudžiamąją atsakomybę Europos Sąjungos mastu.
Suvienodinama, kas yra nusikalstama veika, susijusi su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, bei pinigų plovimo nusikaltimai
Direktyva harmonizuoja, kas yra nusikalstama veika, reikšminga pinigų plovimui, numatydama, kad tai:
- bet koks nusikalstamas dalyvavimas, darant bet kokias nusikalstamas veikas, už kurias pagal nacionalinę teisę baudžiama ilgesne kaip vienerių metų maksimalia arba ilgesne kaip šešerių mėnesių minimalia laisvės atėmimo ar įkalinimo bausme, ir/arba
- nusikalstamos veikos, patenkančios į vieną ar kelias iš pateiktų 22 nurodytų nusikaltimų kategorijų.
Šis nusikalstamų veikų kategorijų sąrašas skirtas pašalinti esamų AML direktyvų spragas, galinčias padėti nusikaltimus atliekantiems asmenims išvengti bausmių ir baudžiamojo persekiojimo skirtingose jurisdikcijose.
Į pateiktą nusikalstamų veikų sąrašą patenka tokios veikos, kaip kibernetiniai nusikaltimai, korupcija, turto prievartavimas, mokestiniai nusikaltimai, nusikaltimai aplinkai, prekyba žmonėmis, nužudymas ir kt.
Taip pat numatoma, jog nuo šiol visose ES valstybėse narėse kaip nusikalstama veika turi būti baudžiami šie tyčia padaryti veiksmai:
- turto konversija arba perdavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti kokiam nors asmeniui, kuris dalyvauja tokioje veikoje, išvengti teisinių to asmens veiksmų pasekmių;
- turto tikrojo pobūdžio, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, teisių ar nuosavybės teisių į turtą nuslėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad toks turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos;
- turto įsigijimas, turėjimas arba naudojimas, jo gavimo metu žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veikos.
Sankcijos grės ir už suteiktą pagalbą darant minėtas veikas ir bendrininkavimą, kurstymą ir kėsinimąsi. Taigi, išplėsta taikymo sritis apima visus, kurie skatina pinigų plovimą, prisideda prie to arba bando (kėsinasi) pinigus „plauti“.
Taip pat sankcijos bus skiriamos asmenims, atlikusiems nusikalstamas veikas, susijusias su turtu, gautu iš kitos ES šalies arba trečiosios šalies teritorijoje vykdytų veiksmų, jeigu tuos veiksmus įvykdžius savo šalyje jie būtų laikomi nusikalstama veika.
Baudžiamoji atsakomybė taikoma ir asmenims, „plaunantiems“ su savo nusikalstama veika susijusias pajamas („savų pinigų plovimas“).
Baudžiamoji atsakomybės taikymas juridiniams asmenims
Kitaip nei ankstesnės AML direktyvos, pastaroji išplečia baudžiamosios atsakomybės taikymą ir juridiniams asmenims. Juridinis asmuo galės būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo, veikęs juridinio asmens naudai:
- atstovauja šiam juridiniam asmeniui;
- yra įgaliotas priimti sprendimus juridinio asmens vardu;
- yra įgaliotas vykdyti juridinio asmens kontrolę.
Juridinis asmuo galės būti baudžiamas, jei neužtikrino pakankamos priežiūros ar kontrolės ir dėl to jam pavaldus asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai. Taigi direktyva numatoma didesnė vadovų ir valdymo organų atsakomybė. Šio baudžiamosios atsakomybės taikymo išplėtimo tikslas – didelių korporacijų atsakomybės didinimas tarptautiniu mastu kovojant su pinigų plovimu.
Sankcijos juridiniams asmenims taip pat numatytos pakankamai griežtos ir reikšmingos: be baudų skyrimo teismas taip pat gali atimti teisę gauti valstybės teikiamas lengvatas ar pagalbą bei viešąjį finansavimą, apriboti galimybę dalyvauti konkursuose, priimti sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir kt. Teismo sprendimas uždrausti juridiniam asmeniui gauti valstybės teikiamą pagalbą ar lengvatas gali būti ypač skaudus dabartinėje pandemijos ir vėlesnėje, ekonomikos atsigavimo, stadijose.
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
Direktyvoje nurodytų nusikalstamų veikų atžvilgiu numatytos ir sunkinančios aplinkybės:
- nusikalstama veika padaryta nusikalstamos organizacijos;
- nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra įpareigotasis subjektas ir padarė nusikalstamą veiką, vykdydamas profesinę veiklą.
Valstybėms narėms suteikta teisė numatyti papildomas sunkinančias aplinkybes, kai išplautas didelės vertės turtas arba šis turtas yra gautas iš reketo, terorizmo, prekybos žmonėmis, neteisėtos prekybos narkotikais ir/ar korupcijos.
Griežtinamos bausmės
Direktyva įpareigoja valstybes nares įtvirtinti, jog už nusikalstamas veikas, susijusias su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu būtų baudžiama laisvės atėmimo bausme, kurios maksimali trukmė yra ne trumpesnė nei ketveri metai. Prireikus šiems asmenims taip pat gali būti taikomos papildomos sankcijos ar priemonės.
Tiesa, reiktų atkreipti dėmesį, kad dauguma ES valstybių narių jau yra nustačiusios griežtesnes sankcijas už pinigų plovimą, nei kad naująja direktyva numatytas minimalus laisvės atėmimo laikas.
Šalių narių bendradarbiavimas
Skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas kovojant su pinigų plovimu. Numatoma, kad jeigu pagrįstą baudžiamąjį persekiojimą dėl tų pačių faktinių aplinkybių gali vykdyti kelios susijusios valstybės narės, šios valstybės turi bendradarbiauti, siekdamos nuspręsti, kuri iš jų vykdys nusikalstamą veiką padariusio asmens baudžiamąjį persekiojimą, kad baudžiamasis procesas centralizuotai vyktų vienoje valstybėje narėje. Atsižvelgiama į tai, kur padaryta nusikalstama veika; ją padariusio asmens pilietybę ar gyvenamąją vietą; aukos (-ų) kilmės vietą bei teritoriją, kur buvo aptiktas veiką padaręs asmuo.
6-toji AML direktyva ir Jungtinė Karalystė
Naudodamasi Brexit, JK vyriausybė nusprendė atsisakyti patvirtinti ir įgyvendinti 6-tąją AML direktyvą, remdamasi tuo, kad jų vidaus teisės aktai apima platesnį reguliavimą nei rekomenduojama ES kovos su pinigų plovimu direktyvose. JK vyriausybė teigia, jog nemano, kad šios direktyvos įgyvendinimas sustiprintų šalies požiūrį į kovą su pinigų plovimu. Nepaisant to, direktyvos normų vis tiek turės laikytis visos JK organizacijos, veikiančios Europos Sąjungoje. Brexit‘as jų nuo šios pareigos neatleidžia.
Ateities perspektyvos
6-toji AML direktyva aiškiai rodo, kad reguliavimas pinigų plovimo prevencijos kontekste ir toliau tik griežtės. Pagrindinis dėmesys organizacijų viduje turėtų būti skiriamas pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos tobulinimo siekiui, ypač atidžiai tikrinant naujus klientus bei vykdant esamų klientų stebėseną.
Ne tik minimalių teisės aktų reikalavimų užtikrinimas, bet ir platesnių vidaus taisyklių taikymas šioje srityje, leis organizacijoms lengviau ir lanksčiau priimti ateityje būsiančius reikalavimus. Kuo platesnis reikalavimų atitikimas turėtų būti laikomas prioritetu ir būdu dominuoti rinkoje. Įmonės viduje įdiegus sistemas, leidžiančias greitai ir lengvai prisitaikyti prie besikeičiančių reguliavimo reikalavimų, įmonė užsitikrina kad gali būti pirmoji rinkoje, siūlydama naujas paslaugas ir produktus, tuo pačiu metu mažinant ir bendrą pinigų plovimo riziką.