Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija pristatė teisėkūros iniciatyvų paketą, kuriuo, pirma, siekiama tam tikrais atvejais perkvalifikuoti per platformas paslaugas teikiančių asmenų (pvz., kurjerių, pavežėjų) ir pačių platformų santykius į darbo santykius bei, antra, siekiama nustatyti gaires, kada visi (t. y. ne tik per platformas) paslaugas savarankiškai teikiantys fiziniais asmenys (kitaip vadinami freelanceriai) galėtų vykdyti kolektyvines derybas dėl darbo sąlygų su paslaugų užsakovais ar platformomis.
Direktyvos projektas dėl darbo sąlygų gerinimo platformų darbe:
Europos Komisijos siūlomu direktyvos projektu siekiama nustatyti kriterijus, pagal kuriuos skaitmeninių platformų klientams paslaugas teikiančių asmenų (pvz., kurjerių, pavežėjų) ir pačių platformų santykiai būtų perkvalifikuojami į darbo santykius. Tai aktualiausia tiems „platformų darbuotojams“, kurių santykiai faktiškai labai panašūs į darbo santykius, pvz., platformos itin griežtai kontroliuoja teikiamų paslaugų vykdymo kokybę, tvirtina rezultatus, nustato atlyginimą, darbo valandas, riboja teisę atsisakyti platformos pateiktų užduočių.
Tokiu atveju per platformas paslaugas nuolat teikiantiems asmenims būtų suteikiamos darbo teisės garantijos į minimalų darbo užmokestį, kolektyvines derybas, darbo laiko apribojimus, sveikatos apsaugą, apmokamas atostogas, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe, teisę į nedarbo ir ligos išmokas ir kt.
Nors viešojoje erdvėje pasirodė įvairių vertinimų, pati Europos Komisija prognozuoja, jog jos siūlomos taisyklės palies ne visus sektoriuje veikiančius asmenis. Šiuo metu ES per platformas paslaugas teikia 28 mln. europiečių. Iš jų, pagal Europos Komisija prognozę, dėl naujųjų taisyklių tik 1,72-4,1 mln. pretenduos į iš darbo santykių kylančias socialines garantijas. Europos Komisijos preliminariu vertinimu, 9 iš 10 ES veikiančiose platformose pasitelkiami laisvai samdomi asmenys veikia autonomiškai, t. y. jie patys sprendžia dėl to, kada, kokiu būdu prisijungs prie platformos ir kaip teiks paslaugas. Taigi, Europos Komisijos vertinimu, dauguma platformose klientams paslaugas teikiančių asmenų Europoje faktiškai vykdo išties individualią veiklą ir jų statuso naujosios taisyklės nepakeis.
Gairės dėl kolektyvinių derybų su freelancer‘iais:
Į Europos Komisijos iniciatyvų paketą patenka specialios gairės dėl kolektyvinių derybų su savarankiškai paslaugas teikiančiais fiziniais asmenimis. Šiomis gairėmis ketinama nustatyti, kokius kriterijus atitinkantys laisvai samdomi asmenys (nepriklausomai nuo to, ar teikia paslaugas per platformą, ar kitais būdais) prilygintini darbuotojams tam, jog jiems, kaip ir darbuotojams, ES teisė nevaržytų galimybių vykdyti kolektyvines derybas su paslaugų užsakovais ar platformomis.
Europoje konkurencijos teisės ribojimai yra viena priežasčių, kodėl įmonės atsisako kolektyviai derėtis su laisvai samdomais darbuotojais. Jie nesusieti darbo santykiais su paslaugų užsakovais, todėl, priklausomai nuo faktinių aplinkybių, freelancer‘iai gali būti laikomi ūkio subjektais, kuriems taikomas konkurencijos teisėje nustatytas draudimas sudaryti draudžiamus susitarimus. Darbuotojams analogiško ribojimo nėra, priešingai – nacionalinis darbo santykių reglamentavimas leidžia kolektyvines derybas, laikantis tam tikrų reikalavimų. Pavyzdžiui, LR darbo kodeksas įtvirtina laisvas kolektyvines derybas ir teisę imtis kolektyvinių veiksmų kaip darbo santykių reglamentavimo principus.
ES konkurencijos teisėje ūkio subjektu laikomas bet kuris ekonominę veiklą vykdantis asmuo; ES konkurencijos teisė taip pat draudžia visus ūkio subjektų susitarimus, asociacijų sprendimus ir suderintus veiksmus, kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas. Draudžiamo susitarimo su laisvai samdomais darbuotojais rizika kelia didelį teisinį netikrumą susijusį su tokių kolektyvinių derybų teisiniu vertinimu ir galimos atsakomybės apimtimi. Taigi, įmonės, net ir socialinės padėties gerinimo paskatų vedinos, susiduria su reikšmingomis teisinėmis rizikomis, su freelancer‘iais ieškodamos kolektyvinių susitarimų dėl apmokėjimo už paslaugas, paslaugų laiko ir vietos teikimo ribojimų, poilsio ir atostogų sąlygų bei panašių klausimų.
Gairėse planuojama numatyti kriterijus pagal kuriuos kolektyvinės derybos su individualią veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis nepažeis ES konkurencijos teisės arba Europos Komisija nepradės tyrimų (toliau – „Išimtis“).
Pirma, Išimtis orientuota į laisvai samdomus darbuotojus, kurių santykiai su užsakovais yra panašūs į darbo santykius, t. y. (a) paslaugų teikėjai, kurie teikia paslaugas išimtinai arba beveik išimtinai (ne mažiau 50 proc.) vienam užsakovu esančiai įmonei; (b) paslaugų tiekėjai, kurie kartu su įmonių darbuotojais dirba tas pačias ar labai panašias funkcijas, vadovaujant užsakovui ir neprisiimant su darbine veikla susijusių komercinių rizikų; (c) paslaugų teikėjai, kurie teikia paslaugas per jų darbą organizuojančias platformas (t. y. Išimtis neapima platformų, kurios tik „suveda“ paslaugos teikėją ir galutinį klientą).
Antra, Išimtį ketinama taikyti tuomet, kai tokie laisvai samdomi darbuotojai susiduria su aiškiu derybinės galios trūkumu, kuri atsiranda, kai užsakovu esanti įmonė sudaro visą sektorių ar pramonės šaką; arba, kai užsakovo metinės pajamos viršija 2 mln. eurų arba, kai tokioje įmonėje dirba 10 arba daugiau darbuotojų (arba kai laisvai samdomi darbuotojai kolektyviai derasi su keliomis įmonėmis, kurios kartu viršija vieną iš šių ribų).
Gairės akcentuoja, jog Išimtis taikoma tik susitarimams dėl darbo sąlygų, apimančių tokius klausimus kaip apmokėjimas už paslaugas, darbo laiko apribojimai, darbo sauga, atostogos. Tuo tarpu su darbo sąlygomis nesusijusiems klausimams Išimtis netaikoma, taigi, kitų klausimų atitiktį konkurencijos teisės reikalavimams reikėtų vertinti pagal individualios situacijos aplinkybes.
Žinoma, Europos Komisijos teisėkūros iniciatyvų paketu dėl įmonių santykių su laisvai samdomais darbuotojais siūlomos taisyklės dar gali keistis ES teisėkūros proceso vingiuose ir vien tik Europos Komisijos iniciatyvos pačios savaime nepakeis nacionalinės teisės apribojimų, pvz., pagal LR darbo kodeksą ne bet kokie darbo santykių dalyviai gali inicijuoti kolektyvines derybas, o tik darbdaviai, darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir profesinių sąjungų organizacijos. Kitaip tariant, Europos Komisijos iniciatyvos nenumato, kaip turėtų kilti pareigos įmonėms kolektyviai derėtis su freelancer‘iais ir juos atstovaujančiomis organizacijomis.
Vis dėlto iš pateikto pasiūlymų paketo matyti, jog Europos Komisija savo kompetencijos ribose konkrečiomis priemonėmis siekia sumažinti įmonių santykius su laisvai samdomais darbuotojais varžančius teisinius apribojimus.