Vienas populiarių būdų, leidžiančių sumažinti sąnaudas – darbo laiko normos mažinimas, o kartu ir proporcingai mažesnis atlygis, paliekant tas pačias atsakomybes ir krūvį. Nors iš esmės darbo laiko normos sumažinimas gavus darbuotojo sutikimą yra legalus sprendimas, tačiau darbo krūvis turėtų mažėti atitinkamai. Siekdamas tinkamai įvesti tokį pokytį darbdavys turėtų pritaikyti tam tikrų funkcijų automatizavimą ar kitus sprendimus, kad darbo našta būtų mažesnė.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad darbo laiko normos mažinimas ne visuomet darbdaviui atneša tiek naudos, kiek planuojama. Jei darbuotojo visos gaunamos pajamos bus mažesnės nei MMA, bus taikomos „Sodros“ „grindys“, todėl mokestinė našta išliks tokia pati ir reikšmingų sutaupymų pasiekti nepavyks. Be to, dirbant pagal mažesnę darbo laiko normą ir gaunant mažesnį atlygį, ilgainiui gali sumažėti darbuotojų motyvacija. O tai gali turėti neigiamos įtakos jų darbo rezultatams.
O kaip kiti darbuotojai?
Kita priežastis, kodėl dalies darbdavių nedžiugina MMA pakėlimas, yra ta, jog atlygį gali tekti kelti ne tik MMA gaunantiems darbuotojams, tačiau ir kitiems.
Tarkime, jei šiuo metu darbuotojui mokamas 1000 eurų bruto atlyginimas, nuo 2025 m. jį teks padidinti bent jau 38 eurais, nes MMA sieks 1038 eurus.
Tačiau jei du darbuotojai, t. y. vienas, anksčiau gavęs 924 eurus, ir kitas, gavęs 1000 eurų, nuo kitų metų pradės gauti tokį pat darbo užmokestį, t. y. 1038 eurus, tai taip pat gali sukelti neteisingumo jausmą. Juk nustatydamas skirtingą darbo užmokestį darbdavys tai darė dėl tam tikrų priežasčių, tokių kaip darbo funkcijų skirtumai, atsakomybės lygis, darbo sudėtingumas ir kiti. Tad nepaisant MMA padidinimo, šie skirtumai išlieka svarbūs.
Todėl darbdaviai turėtų peržiūrėti visų darbuotojų užmokesčio rėžius Darbo apmokėjimo sistemoje ir svarstyti pakelti darbo užmokestį ne tik tiems darbuotojams, kuriems mokamas MMA, tačiau ir kitiems, kurių darbo užmokestis artimas MMA. Teisės aktai nenumato, kiek darbdavys turėtų pakelti darbo užmokestį kitiems darbuotojams, tačiau rekomenduotina kelti proporcingai.
Lietuvoje MMA auga sparčiausiai
Apskritai, MMA kėlimas paveiks apie 25 tūkst. asmenų, dirbančių nekvalifikuotą darbą. Jų pajamos po mokesčių didės iki 777 eurų, o tai viršys 2025 m. prognozuojamą santykinę skurdo rizikos ribą – 732 eurus.
Šiuo metu MMA sudaro 43 proc. vidutinio bruto atlyginimo, o atskaičius mokesčius, siekia apie 53 proc. vidutinio neto atlyginimo. Nuo 2021 m. MMA padidėjo 44 proc., todėl Lietuva tapo viena iš ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių su sparčiausiai augančia MMA.