Rusijos invazija paskatino europiečius atkreipti dėmesį į pernelyg didelę priklausomybę nuo šios šalies energetinių šaltinių. Europos Sąjunga ketina iki 2030 metų palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos, gamtinių dujų ir anglies, visa eilė didžiausių energetikos kompanijų pareiškė nepirksiančios rusiško iškastinio kuro. Neatsilieka ir Lietuva – Seimas priėmė rezoliuciją dėl energetikos išteklių importo iš Rusijos ir kitų šalių, vykdančių ar remiančių karinę agresiją prieš Ukrainą, embargo.
„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio skaičiavimais, Lietuva pernai iš Rusijos energetinių išteklių importavo už 3 mlrd. eurų. Palyginimui, tokia suma prilygtų dviejų metų Lietuvos gynybos išlaidoms (šiemet gynybai Lietuva ketina skirti 1,5 mlrd. eurų).
Didžiausia dalis Lietuvoje iš Rusijos importuojamos energijos sudaro nafta ir jos produktai – net 2,7 mlrd. eurų. Ekspertų teigimu, būtent rusiškos naftos atsisakymas yra didžiausias iššūkis – pakeisti rusiškas dujas ir elektrą Lietuvai nebus sunku, tačiau vienintelė Lietuvoje naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“ pritaikyta rusiškos naftos „Urals“ perdirbimui, tad pakeisti naftos rūšį gali būti sudėtinga.
Kita vertus, net ir atsisakius rusiškos naftos, Lietuvos energetinės nepriklausomybės lygis neišaugs. Tik Lietuvos vairuotojų už degalus mokami milijardai eurų bus skirti ne Putino karui finansuoti, o atiteks Saudo Arabijos ar Norvegijos naftos bendrovėms.
Žalioji energija – alternatyva naftai
Esant tokiai didelei priklausomybei nuo naftos, Lietuva privalo didinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalį transporte. Naudodami daugiau AEI, ne tik keltume energetinės nepriklausomybės lygį, bet ir labiau prisidėtume kovodami su klimato kaita, o taip pat kurtume pridėtinę ekonominę vertę Lietuvoje.
Pagal AEI naudojimą transporte šiuo metu Lietuva yra viena iš labiausiai atsiliekančių ES valstybių. Remiantis „Eurostat“ 2021 m. duomenimis, Lietuva užima priešpaskutinę – 26-ąją vietą. Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje nustatytas tikslas 2020 metais pasiekti 10 proc. AEI. Deja, Lietuva transporto sektoriuje 2020 m. pasiekė vos 5,5 proc. lygį, pralenkiant tik Graikiją.
Daug kas tikisi, kad degalus iš naftos greitai pakeis sparti elektromobilių plėtra. Energetikos ministerijos užsakytoje studijoje pateikta prognozė, kad 2030 metais Lietuvos keliais važinės 230 tūkst. elektromobilių ir hibridų, tai būtų tik 14,2 proc. nuo visų Lietuvos automobilių skaičiaus. Taigi, po 8 metų Lietuvoje dominuos transporto priemonės su benzinu ir dyzelinu varomais varikliais. Reikės dar daugiau laiko, kol transporto sektoriuje paplis alternatyvios kuro rūšys –biometanas arba žaliasis vandenilis.
Didėjantis dėmesys biodegalams
Todėl dabar vienintelė reali alternatyva mažinti naftos naudojimą transporte yra biodegalų skatinimas. Šiuo sudėtingu metu turime maksimaliai siekti energetinės nepriklausomybės, mažindami rusiško iškastinio kuro vartojimą. Turime ne svarstyti siūlymus mažinti biodegalų naudojimą, o atvirkščiai – jų dalį didinti. Vis daugiau ES valstybių svarsto galimybes skatinti biodegalų naudojimą, pavyzdžiui, didinti etanolio dalį degaluose nuo 10 iki 20 procentų. Pirmuosius žingsnius jau žengė JAV: siekiant pristabdyti degalų kainų augimą, įregistruotas teisės aktas, kuris numato didinti biodegalų dalį benzine iki 15 proc.
Didžioji dalis biodegalų yra pagaminami Lietuvoje – tai į benziną įmaišomas etanolis ir dyzeliną – rapsų metilo esteris. Vienas iš didžiausių grūdus perdirbančių sektorių Lietuvoje yra biodegalų pramonė, kasmet perdirbanti 0,42 mln. grūdų ir rapsų, iš kurių pagamintus aukštos pridėtinės vertės degalų biopriedus realizuojanti Lietuvos ir Skandinavijos rinkose.
Lietuvoje yra užauginama 8 mln. tonų rapsų ir javų, iš kurių vietoje perdirbama tik 1,6 mln. tonų, o visa kita dalis – eksportuojama. Taigi, Lietuva turi didelį grūdų rezervą ir gali nesunkiai išvengti maisto stygiaus. Be to, biodegalų gamybos procese likusios atliekos panaudojamos pašarams – išplėtus biodegalų gamybą, galima sušvelninti įtemptą situaciją pašarų rinkoje ir pristabdyti prognozuojamą maisto produktų brangimą.
Biodegalų gamybos šaka kuria aukštą pridėtinę vertę Lietuvos ūkiui – sektoriaus įmonėse dirba daugiau nei 500 darbuotojų, papildomas 194 mln. eurų pajamas kasmet gauna su biodegalų sektoriumi susiję sektoriai – energetikos, transporto, žemės ūkio įmonės.
Biodegalai į mineralinius degalus maišomi siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios laikomos pagrindine klimato kaitos priežastimi, išsiskyrimą. Skaičiuojama, kad biodegalai į aplinką išmeta nuo 65 iki 92 proc. mažiau anglies dvideginio nei degalai iš naftos.
Galiausiai, biodegalai padeda stabilizuoti spartų naftos kainų didėjimą. Biodegalai galutinę degalų kainą padidina vos keliais centais litre, o tai yra labai maža dalis, palyginus su tuo, kaip sparčiai brangsta nafta pasaulio rinkose.