Kęstutis Grinaveckas. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo stipriosios ir silpnosios pusės

Lietuvoje veikiantys smulkieji ir vidutiniai verslai kasmet sukuria vis didesnę pridėtinę vertę. Naujausi Europos Komisijos (EK) duomenys rodo, kad 2021–2022 metais Lietuvoje smulkiojo bei vidutinio verslo subjektų padaugėjo 4,5 proc. Buvo įdarbinta 4,2 proc. daugiau žmonių nei ankstesniais metais bei sukurta 10,1 proc. didesnė pridėtinė vertė nei per tą patį laikotarpį ankstesniais metais.

2022 m. smulkiojo ir vidutinio verslo (angl. SME) nominali sukuriama pridėtinė vertė augo 10,1 proc., o užimtumas šiose srityse pasiekė 4,2 proc. Europos Komisijos ekspertai tikisi, kad 2023 metais nominalioji SME pridėtinė vertė ir užimtumas Lietuvoje toliau augs atitinkamai 12,3 ir 0,4 procento.

SME pirmauja prieš stambųjį verslą

Lygindama stambiųjų verslų bei SME sukurtas vertes, EK pateikia įdomių faktų. Pavyzdžiui, smulkesnių verslų, kurių Lietuvoje priskaičiuota 251 115, bendra vertė siekia 21 mlrd. eurų, o didžiųjų (379 įmonės) – 11,4 mlrd. eurų. Taip pat SME įdarbinta 806 019 žmonių, o stambiuosiuose versluose – 289 280 žmonių.

SME stipriosios pusės

Europos Sąjungoje (ES) Lietuvos smulkieji bei vidutiniai verslai išsiskiria savo stipriosiomis savybėmis. Lietuvos įmonės aktyviai naudoja skaitmenines priemones, pavyzdžiui, įmonės išteklių planavimą (angl. ERP) (43,3 proc. SME įmonių, palyginti su 36,8 proc. ES vidurkiu), pardavimą internetu (32 proc. SME, palyginti su 18 proc. ES vidurkiu) ir pirkimą internetu (33,4 proc., palyginti su 26 proc. ES vidurkiu).

Europos Komisijos vertinimu, dėl Vyriausybės paramos, įstatymų, geros ekosistemos – Lietuva taip pat yra itin tinkama šalis, kurioje galima kurti ir vystyti startuolius.

SME kylantys iššūkiai

Nors Europos kontekste lietuviški SME atrodo gerai, neapsieinama ir be sunkumų, su kuriais susiduria didelė dalis smulkiųjų verslininkų. Europos investicijų banko (EIB) vertinimu, bene didžiausias SME atstovų galvos skausmas Lietuvoje – galimybė gauti finansavimą. 2022 m. tyrimo „Dėl galimybių įmonėms gauti finansavimą euro zonoje (SAFE)“ duomenimis, 15 proc. SME Lietuvoje (palyginti su 7 proc. ES) galimybė gauti finansavimą yra viena iš pagrindinių problemų, neigiamai veikiančių našumo didinimą ir investicijas. Tai yra ypač aktualu jaunoms ir besiplečiančioms įmonėms. Pernai EIB investicijų tyrimas parodė, kad finansiškai suvaržytų įmonių santykis Lietuvoje yra vienas aukščiausių ES.

Didelė dalis Lietuvos SME (50 proc.) vėlavo pateikti mokėjimus, kaip rodo 2022 m. SAFE tyrimas. „Intrum“ ataskaita atskleidžia kad vis daugiau įmonių (77 proc. pernai, palyginti su 39 proc. 2021 m.) apmokėti sąskaitas tapo sudėtinga.