Didžiąją pastarosios savaitės dalį BTC prasimalė aplink 60 000 JAV dolerių lygį, tai pakildama ir sustiprindama lūkesčius dėl stipresnio atsigavimo, tai nukrisdama ir išgąsdindama dėl gilesnio nuosmukio. Šiąnakt kaina smuktelėjo žemiau 57 000 JAV dolerių ribos, o penktadienio rytą bandė įsitvirtinti aukščiau USD 58 000. Kaina per savaitę tuo metu buvo nukritusi 4%, o per mėnesį - 11%.
Kažkokių aiškių naujienų, paskatinusių tokį kritimą nebuvo, tačiau viena pagrindinių dabar svarstomų versijų, kad JAV vyriausybė vėl pradėjo pardavinėti konfiskuotus BTC. Jei tai tiesa, tai gali tapti dovana/nuolaida portfelius pildantiems investuotojams, mat rinka artimiausiu metu tikisi palankesnių sąlygų, pvz., sumažintų palūkanų, kas gali padėti kainoms atsigauti.
BTC kaina per mėnesį
Šaltinis: Coingecko.com
„Bekrypčiai“ kol kas rinkoje išlieka ir komentarai, besiblaškantys tarp įvairiausių rodiklių, galimai žyminčių ir mažėjantį spaudimą kainai, ir perspėjimų dėl galimo stipresnio nuosmukio. Tad kol kas bene pagrindinis dalykas, dėl kurio mažiau daugiau sutaria analitikai yra, kad ilgalaike BTC perspektyva tikintys investuotojai dabar sau ramiai didina šiuos portfelius, besiruošdami kitam stipresniam kainos pokyčiui. Bet kuriuo atveju, vis dar neatmetama galimybė, kad artimiausiu metu kaina vis dar gali nusileisti arčiau 50 000 JAV dolerių ribos, prieš atnaujindama stipresnį pakilimą.
Analitikai vis garsiau kalba ir apie tai, kad dabartinis kainos silpnumas susijęs ir su vis prasčiau vertinamais respublikono Donaldo Trumpo šansais laimėti JAV prezidento rinkimus. Tikėtasi, kad ši pergalė atneštų palankesnį reguliavimą kriptoturto rinkai. Kita vertus, rinkas judina ir neaiškumai dėl pasaulinės ekonomikos ateities.
Tačiau, kalbant apie pasaulinę recesiją, kurios galimybė vis dar neatmetama, svarstoma, kad tokiu atveju BTC netgi galėtų laimėti, nes jis turi galimybių tapti priemone apsaugoti turtą. Bet kuriuo atveju, tradiciniai investuotojai dėl pasaulinių neaiškumų dabar yra labiau linkę savo turto apsaugai rinktis auksą. Bet ir BTC randa savo pirkėjų. Pvz., bankininkystės milžinas „Goldman Sachs“ atskleidė investavęs (tikėtina, kad savo klientų prašymu) 500 mln. JAV dolerių į biržose prekiaujamus BTC fondus.
Tad tokioje neaiškioje rinkoje analitikai perspėja būti atsargesniems, nes kaina gali staigiai pasikeisti abiem kryptimis.
Iš kur atsiranda BTC vertė?
Per pastarąsias kelias savaites jau aptarėm, kodėl atsirado Bitkoinas, kas tai yra, bei pagrindinius jo veikimo principus. Dabar laikas aptarti didžiąją dalį žmonių turbūt labiausiai dominantį klausimą - iš kur atsiranda BTC kriptovaliutos vertė?
Dalykų vertė yra gana subjektyvus reikalas. Vandens buteliuko vertė Vilniuje ir to paties buteliuko vertė Sacharoje gerokai skiriasi. Savo ruožtu, pinigų istorijoje vertinami ir naudojami buvo įvairiausi dalykai, pradedant nuo milžiniškų, girnapuses primenančių akmenų Japo saloje Ramiajame vandenyne, kriauklių, aukso, ir baigiant dabar naudojamais pinigais.
Kriauklių ir aukso atveju, vertinga buvo buvo pati atsiskaitymo priemonė - kriauklės buvo paklausios ir kaip papuošalas, o auksas irgi, kaip žinia, turi praktinio panaudojimo galimybių. Savo ruožtu valstybių kontroliuojami pinigai dar praėjusiame amžiuje buvo padengti auksu, t.y., už vieną ar kitą banknotą tarsi ir būtum galėjęs gauti atitinkamą kiekį aukso. Vėliau tokios tvarkos buvo atsisakyta ir valstybės galėjo žymiai laisviau „spausdinti“ pinigus, juos „padengdami“ savo karine galia bei įstatymais įtvirtindami juos kaip oficialią atsiskaitymo ir mokesčių rinkimo priemonę. Tad turbūt galima sakyti, kad dabartiniai pinigai iš esmės yra padengti valstybių pažadais/įsipareigojimu užtikrinti, kad ši sistema veiks. Pasaulis, tame tarpe ir Lietuva, išgyvenusi sovietinio rublio žlugimą, matė jau daugybę atvejų, kai tokie pažadai neįgyvendinami ir valstybiniai pinigai tampa beverčiais popierėliais.
Tad kai centriniai bankininkai ar kiti tradicinių pinigų žinovai aiškina, kad BTC neturi jokios vertės ir yra niekuo nepadengtas, jie iš dalies, tradicine prasme teisūs tik dėl „nepadengtas“ dalies. Kaip kad dabartiniai pinigai, vadinami fiat, neturi kažkokio apčiuopiamo, kiekvieną banknotą padengiančio rezervo, taip jo neturi ir BTC. Tačiau BTC „padengimas“ atsiranda iš su jau skaitmeniniu ir energijos pasauliu susijusių dalykų, kuriuos, labiau pripratus prie įprastesnių, fiziškai apčiuopiamų dalykų, jau yra sunkiau suprasti. Bet galima pabandyti - kaip kad fiat pinigai yra padengti valstybės pažadu, BTC yra „padengtas“ irgi savotišku pažadu - kompiuteriniu kodu, užtikrinančiu, kad ši sistema veiks patikimai. Savo ruožtu milžiniškos energijos sąnaudos, reikalingos užtikrinti Bitkoino saugumą ir kad jam pakenkti būtų beveik neįmanoma, yra kažkas panašaus į karinę valstybės galią, padedančią gintis nuo užpuolikų ar priversti piliečius paklusti.
Be to, vis labiau įsigali supratimas, kad BTC yra tam tikra bei pranašesnė skaitmeninio aukso forma (pvz., aukso taip lengvai neperkelsi iš vienos vietos į kitą bei nepadalinsi kaip BTC). Tad kaip ir auksas yra niekuo nepadengtas bei vertingas pats iš savęs dėl savo fizinių savybių ir paklausos, tą patį galima pritaikyti ir BTC, tik kad skaitmeninėje erdvėje.
Kalbant apie atsiskaitymo priemonę, jei euras ar JAV doleris yra vertingas dėl to, kad jais galima atsiskaityti daugybėje šalių, BTC, nepaisant, kad juo mokėti už prekes ir paslaugas kol kas galima žymiau mažiau vietų, ir čia turi pranašumų. Juo galima atsiskaityti visur, kur yra internetas, tačiau jau daugėja sprendimų, leidžiančių išsiversti ir be jo. Kitaip tariant, tu gali greitai bet kada bet kam sumokėti visame pasaulyje, neprašydamas niekieno leidimo, nepriklausydamas nuo niekieno darbo valandų ar bankų sistemų patikimumo. Kaip ir, jei nepasisekė ir gimei diktatoriaus kontroliuojamoje valstybėje, geriau apsaugoti savo finansus.
O tai atrodo gana vertinga technologija.
Tad BTC, kaip atsiskaitymo priemonės vertė ir gimsta iš šios technologijos suteikiamų galimybių turėti pasaulinius, politiškai neutralius, nuo valstybių ir bankų įgeidžių nepriklausančius pinigus. Savo ruožtu verslo požiūriu, kaip kad euras padėjo euro zonos bendrovėms palengvinti ir atpiginti tarpusavio prekybą, taip ir BTC turi galimybių tokios naudos atnešti jau viso pasaulio mastu. Bet kuriuo atveju, kaip kad aukščiau minėto vandens buteliuko pavyzdžiu, poreikis bitkoinui gali skirtis priklausomai ir nuo valstybių bei kaip ten veikia vietinės pinigų sistemos. Lietuvoje tokiems atsiskaitymams paklausa, tikėtina, yra mažesnė, nei, pvz., Ukrainoje.
Be to, kaip aptarėme ankstesniuose tekstuose, Bitkoinas, kaip blokų grandinė, skaitmeninis tinklas gali būti naudojamas įvairiais būdais - nuo atsiskaitymo priemonės, duomenų saugyklos, iki platformos kurti įvairioms aplikacijoms ir t.t. O tai tik padidina BTC vertingumą.