Štai su kokiais klausimais apie užsieniečių įdarbinimą į mus dažniausiai kreipiasi Lietuvos darbdaviai:
Klausimas nr. 1. Kokie dokumentai reikalingi užsieniečiui, norinčiam dirbti Lietuvoje?
* Svarbu žinoti, kad kiekvieną trečiųjų šalių pilietį galima įdarbinti Lietuvoje pagal jo turimą kvalifikaciją. Jo kvalifikaciją patvirtina diplomas arba pažymėjimas, nurodantis asmens specialybę, pagal kurią jis galėtų būti įdarbintas Lietuvoje.
* Kitas svarbus dokumentas, kurį reikia turėti užsieniečiui, norinčiam įsidarbinti Lietuvoje, yra darbo patirtį įrodantis dokumentas. Darbo patirtis būtina ne visoms profesijoms, tačiau tai labiau išimtis iš taisyklės. O taisyklė reikalauja vienų metų darbo patirties per pastaruosius trejus metus.
* Užsieniečiai Lietuvoje gali dirbti turėdami tokius dokumentus kaip viza arba leidimas gyventi Lietuvoje. Neaukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams užsieniečiams vizos išduodamos pilietybės šalyje per Lietuvos konsulinę įstaigą, o dėl leidimo gyventi užsienietis kreipiasi jau atvykęs į Lietuvą.
* Darbo užmokestis darbuotojui nustatomas ne mažesnis kaip paskutinių metų vidutinis darbo užmokestis šalyje.
Klausimas nr. 2. Kokios sąlygos keliamos aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams?
* Būtina sąlyga visiems aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams iš užsienio yra aukštąjį išsilavinimą įrodantis diplomas.
* Taip pat aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams reikalingas leidimas gyventi Lietuvoje. Tik svarbu atsiminti, kad dėl leidimo gyventi mūsų šalyje jiems nebūtina atvykti į Lietuvą. Dėl leidimo gyventi (angl. blue card) užsieniečiai gali kreiptis virtualiai, nuotoliniu būdu. Sulaukę Migracijos departamento kvietimo, jie jau turi atvykti priduoti biometrinius duomenis ir parodyti dokumentų originalus. Sprendimas priimamas netrukus.
* Aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams suteikiama teisė atvykti į Lietuvą su visa šeima. Jiems taip pat išduodami leidimai gyventi Lietuvoje.
Klausimas nr. 3. Kas yra LDU forma ir kaip ją pildyti?
Darbinant užsienietį, kiekviena įmonė teikia informaciją Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros“ EDAS sistemoje pildydami LDU formą. Ji teikiama tik elektroniniu būdu. Ši forma koreguojama kaskart, keičiantis migraciniam pagrindui. Pavyzdžiui, užsienietis Lietuvoje dirbo pagal vizą, o dabar jam suteikiamas leidimas gyventi Lietuvoje ir pan.
Klausimas nr. 4. Ar yra paprastesnis ir greitesnis būdas įdarbinti užsienietį?
Trumpai tariant, taip, tokia galimybė yra.
Užimtumo tarnyba skelbia profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Į šias darbo vietas užsieniečiai įdarbinami daug greičiau.
Pagal šį sąrašą Lietuva ieško tokių profesijos atstovų kaip suvirintojai, kelininkai, tinkuotojai, elektrikai, kepėjai, siuvėjai. Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašas atnaujinamas kasmet. Svarbu atsiminti, kad paprastesnės įdarbinimo procedūros taikomos tol, kol išnaudojamos kvotos.
Taigi, užsieniečiai į trūkstamas darbo vietas Lietuvoje įdarbinami supaprastinta tvarka: tokiu atveju gauti vizas ar leidimus gyventi Lietuvoje yra paprasčiau, nereikia kreiptis į Užimtumo tarnybą.
Klausimas nr. 5. Ar pakito ukrainiečių įdarbinimo procesai Lietuvoje?
Taip, ukrainiečių įdarbinimo procesai nuo karo Ukrainoje pradžios pakito. Vadovaujantis priimtais naujais teisės aktais, šiandien ukrainiečius Lietuvoje įdarbinti kur kas lengviau.
Išskiriamos dvi ukrainiečių, atvykusių į Lietuvą, grupės. Pabėgėlių statusą turintys ukrainiečiai turi vizą arba leidimą gyventi Lietuvoje. Norint įsidarbinti, jiems netaikomi jokie kvalifikaciniai reikalavimai. Tai reiškia, jog ukrainiečiai, turintys pabėgėlių statusą, Lietuvoje gali dirbti bet kokį darbą. Pabėgėlių statuso neturintys, bet norintys įsidarbinti Lietuvoje, vadovaujasi bendromis įsidarbinti norinčių užsieniečių taisyklėmis.
Klausimas nr. 6. Ar užsieniečiai – tai pigesnė darbo jėga?
Tai, kad užsienietis, dirbantis Lietuvoje, yra pigi darbo jėga, – tai senas mitas. Šiandien realybė visai kitokia. Pavyzdžiui, šiandien aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų atlyginimas viršija 2578 eurus.
Kiekvienam darbdaviui, ketinančiam įdarbinti užsienietį, reikia žinoti taisykles, kaip nustatyti užsieniečio darbo užmokestį. Svarbiausias dalykas yra tai, jog užsieniečiui negali būti mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei mokamas tokį patį darbą dirbančiam lietuviui. Vadinasi, jeigu įmonėje darbuotojas užima tam tikras pareigas ir gauna atitinkamą atlyginimą, į tokias pat pareigas pretenduojantis užsienietis negali uždirbti mažiau. Taigi užsieniečiai nėra pigi darbo jėga.
Pagal naują Užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakciją, jei aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojo profesija įtrauktą į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių trūksta Lietuvoje, sąrašą, darbo užmokestis turi būti ne mažesnis už 1,2 bazinio darbo užmokesčio (BDU). Jei profesija į šį sąrašą nepatenka – 1,5 BDU.
Klausimas nr. 7. Kur rasti informaciją apie užsieniečių darbo bei gyvenimo Lietuvoje sąlygas?
* Visas užsieniečių įsidarbinimo, darbo bei gyvenimo Lietuvoje sąlygas numato Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Jis tiek reglamentuoja visų reikalingų dokumentų gavimo sąlygas, tiek nustato užsieniečių atvykimo ar išvykimo, darbo, gyvenimo ir integracijos tvarką.
* Visais užsieniečių įdarbinimo klausimais galite kreiptis į mus. UAB „Vienas, du, trys“ veikla – ne tik išsamiai konsultuoti darbdavius, suteikti visą pamatinę informaciją užsieniečių įdarbinimo klausimais, bet ir surasti darbui tinkamus kandidatus, padėti jiems kaip įmanoma lengviau įsidarbinti ir apsigyventi Lietuvoje. Užsiimame ir darbdavių turimų kandidatų įdarbinimu, pratęsiame dokumentus jau Lietuvoje dirbantiems darbuotojams bei padedame jiems pakeisti darbdavį.