Šiame straipsnyje norėčiau apžvelgti svarbiausius verslui kylančius klausimus, kas sudaro intelektinės nuosavybės portfelį, kaip apsaugoti savo intelektinę nuosavybę ir auginti portfelį kartu su verslu.
Intelektinė nuosavybė yra kūrybinės veiklos rezultatas, nematerialus turtas, kurį, kaip ir bet kokį kitą turtą, svarbu tinkamai apsaugoti ir tinkamai „įdarbinti“, kad jis kurtų maksimalią galimą naudą verslui.
Neapsaugota arba nepakankamai apsaugota visa turima intelektinė nuosavybė gali būti viena iš verslo rizikų. Net ir vienas neapsaugotas intelektinės nuosavybės objektas gali tapti mažu akmeniu, apverčiančiu didelį vežimą. Ir kuo vežimas didesnis, tuo daugiau dėmesio jis gali sulaukti iš norinčiųjų pasinaudoti svetimu įdirbiu.
Paprastai į intelektinės nuosavybės portfelį pirmasis patenka juridinio asmens pavadinimas. Remdamasi juo, įmonė jau gali drausti ne tik panašių juridinio asmens pavadinimų registracijas, bet ir drausti registruoti ir naudoti tapačius arba klaidinančiai panašius prekių ženklus ar domenis.
Vėliau į portfelį patenka produkto ar paslaugos pavadinimas (prekių ženklas), produkto pakuotė (dizainas), interneto svetainės adresas (domenas) bei turinys (autorių teisės ir (arba) dizainas), technologiniai sprendimai (išradimas ar komercinė paslaptis). Tinkama šių objektų apsauga –registracija ir (arba) sutartys dėl šių objektų nuosavybės – gerokai palengvina verslo procesus: nors neapsaugo nuo kopijavimo, tačiau labai palengvina teisių gynimą ir savo pozicijų rinkoje išlaikymą.
„Apple“ ar „Windows“ – ne apie obuolius ir langus
Kiekvienais metais Valstybinis patentų biuras gauna iki 3 tūkst. paraiškų nacionaliniams prekių ženklams registruoti. Prekių ženklo registracija nėra privaloma, tačiau ji suteikia išimtines teises į konkretų žymenį ir labai praverčia prireikus ginti savo teises.
Pagrindinis reikalavimas, keliams prekių ženklui, – turėti skiriamąjį požymį. Būtent skiriamojo požymio neturėjimas yra dažniausia atsisakymo registruoti prekių ženklą priežastis.
Prekių ženklo pavadinimas neturi būti aprašomasis. Rekomenduotina, kad ženklas būtų „nutolęs“ nuo žymimų prekių ar paslaugų charakteristikų: jis neturi nurodyti tos prekės ar paslaugos rūšies, kokybės, kiekio, paskirties, vertės, geografinės kilmės, pagaminimo ar paslaugos suteikimo laiko ir pan.
Prekių ženklai gali būti sudaryti iš bendrinių lietuvių kalbos žodžių, tačiau tie žodžiai neturi aprašyti prekių ar paslaugų, kurios bus žymimos prekių ženklu.
Jau chrestomatinis pavyzdys yra tokie gerai žinomi informacinių technologijų pasaulio vardai kaip „Apple“ ar „Windows“, kurie dėl savo aprašomojo pobūdžio negalėtų būti registruojami kaip vaisių ar langų prekybos įmonių prekių ženklai.
Prekių ženklai paprastėja ir tampa mažiau apsaugoti
Rinkodaros specialistai sako, kad prekių ženklai pastaruoju metu paprastėja: juose lieka vis mažiau grafikos ir spalvų, vyrauja minimalizmo tendencijos. Apie 70 proc. paraiškų pateikiama grafiniams bei grafiniams su žodiniais elementais ženklams registruoti, o 30 proc. – žodiniams prekių ženklams. Apie 45 procentai ženklų yra spalvoti.
Deja, Patentų biuro praktika rodo, kad naujosios tendencijos gali reikšti ir prekių ženklų „silpnėjimą“. Strategija, kai ženklus sudarančiais elementais pasirenkami bendriniai, aprašomojo pobūdžio žodžiai, suprantama – vartotojas iš karto „nuskaito“ žinutę apie prekes ar paslaugas, tačiau kartu sukuriama erdvė teisių pažeidimams ir teisiniams ginčams.
Tam, kad prekių ženklas būtų stiprus rinkoje, jis turi būti „stiprus“ ir teisine prasme, neaprašyti prekių ar paslaugų bei nebūti panašus į rinkoje jau naudojamus žymenis. Jeigu verslas renkasi naudoti modernius, bet teisiškai „silpnus“ prekių ženklus, patartina atsiminti, kad tokių ženklų išimtinių teisių apimtis ir apsauga nuo galimo kopijavimo yra labai siaura: saugoma tik tokia kompozicija, kokia nurodyta ženklo vaizde, ir tuomet galimybės riboti konkurentų veiksmus stipriai sumažėja.
Intelektinės nuosavybės portfelio valdymas – kaip šachmatų partija
Prieš paduodant paraišką prekių ženklui registruoti, svarbu įsitikinti, ar teisė į šį žymenį nepriklauso kitiems asmenims, bei gerai apgalvoti, kokioms prekėms ar paslaugoms žymėti bus naudojamas ženklas. Patartina pagalvoti ir apie galimas verslo perspektyvas bent jau per artimiausius 5 metus, nes, padavus paraišką, papildomas į ženklo apsaugą patenkančias prekes ar paslaugas galima nurodyti tik padavus naują paraišką. Be to, 5 metus nenaudojamas prekių ženklas gali būti panaikintas suinteresuotų asmenų prašymu.
Versle naudojamą logotipą, nors ir neregistruotą, saugo autorių teisės, kurios atsiranda nuo sukūrimo momento. Tačiau, siekiant tinkamai apsaugoti savo turtines teises, jas svarbu tinkamai įforminti sutartimi ir įsitikinti, ar tokio objekto sukūrimas nepažeidžia kitų asmenų turimų teisių. Pavyzdžiui, kai dizaineris sukuria ir atsiunčia logotipą el. paštu, tai savaime dar nereiškia, kad turtinės teisės į kūrinį priklauso būtent užsakovui.
Skirtingų intelektinės nuosavybės objektų – juridinio asmens pavadinimo, prekių ženklo, autorių teisėmis saugomo objekto, apsaugos derinimas ir jų tarpusavio santykio kompleksiškumas gerai atsiskleidžia per Valstybiniame patentų biure ir teismuose nagrinėto ginčo dėl organizacijos VšĮ „Penkta koja“ situaciją, kai vienam VšĮ dalininkui liko teisės į juridinio asmens pavadinimą, kitam – turtinės teisės į logotipą, kurio negalima registruoti kaip prekės ženklo ir naudoti komercinėje veikloje.
Intelektinės nuosavybės portfelio valdymą galima palyginti su šachmatų partija – svarbu ne tik atskirti baltąsias figūras nuo juodųjų, bet ir atpažinti atskiras figūras, intelektinės nuosavybės objektus, bei gebėti kiekvienai jų parinkti geriausią ėjimą konkrečioje situacijoje.
Pagrindiniai intelektinės nuosavybės apsaugos principai
Intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra teritorinė: svarbu apsaugoti intelektinės nuosavybės objektus ten, kur verslas jau vykdomas arba planuojamas vykdyti.
Intelektinės nuosavybės objektų apsauga yra teminuota: svarbu nepamiršti laiku pratęsti intelektinės nuosavybės objekto galiojimą.
Intelektinė nuosavybė saugo tokį objektą, koks yra registruotas – pasikeitus objektui svarbu įvertinti naujos registracijos poreikį.
Kad intelektinės nuosavybės portfelis būtų efektyvus ir sukurtų daugiausia pridėtinės vertės, svaru jį nuolat prižiūrėti ir periodiškai peržiūrėti verslo procesus. Štai pagrindiniai klausimai, į kuriuos rekomenduotina atsakyti atliekant verslo procesų peržiūrą:
Kokie intelektinės nuosavybės objektai jau saugomi?
Kokie intelektinės nuosavybės objektai yra naudojami?
Ar naudojama tai, kas registruota?
Kas naujo sukurta verslo procesuose?
Ar naujai sukurti intelektinės nuosavybės objektai nepažeidžia ankstesnių trečiųjų asmenų teisių?
Kokiems naujai sukurtiems intelektinės nuosavybės objektams trūksta apsaugos?
Ar intelektinės nuosavybės objektų kūrimo procesai ir jų apsauga tinkamai reglamentuoti sutartimis su darbuotojais bei trečiaisiais asmenimis?