Vien dėl padirbtų sporto reikmenų ES kasmet prarandama 0,5 mlrd. eurų; suklastotų žaislų ir žaidimų gamintojai kasmet praranda 1,4 mlrd. eurų; papuošalų, laikrodžių, rankinių ir lagaminų padirbinėjimas ES verslui kasmet kainuoja 3,5 mlrd. eurų; kosmetikos pramonė patiria net 9,5 mlrd. eurų nuostolių.
O kur dar tūkstančiai teisėtai nesukurtų darbo vietų, išlaidos vartotojų patirtiems sveikatos sutrikimams, jei padirbinys buvo nesaugus, sukėlė alergiją ar kitų sveikatos sutrikimų.
Ar galima skaičiais įvertinti padirbtų prekių nesaugumą ir galimą žalą žmonių sveikatai? Svarbu apie tai kalbėti ir rūpintis, kad klastočių rinkoje būtų kuo mažiau ar iš viso nebūtų.
Kova su padirbinėjimu
Padirbinėjimas yra viena iš didžiausių problemų intelektinės nuosavybės srityje.
Padirbinėjama viskas – nuo maisto produktų, vaistų, žaislų iki automobilių ir net lėktuvų detalių. Taip atsitinka todėl, kad nusikaltėliai, matydami vartotojų susidomėjimą vienu ar kitu gaminiu, ypač nauju, be didelių pastangų gali greitai pagaminti padirbinį.
Toks padirbinys dažnu atveju už jo pirmtaką yra pigesnis, tačiau ir daug prastesnės kokybės, nes gaminamas iš nepatikrintų medžiagų, nesaugioje aplinkoje, nesilaikant gamybos technologijų.
Kadangi dėl suklastotų prekių žala daroma ne tik produkto kūrėjui, sąžiningam verslui, bet ir valstybei bei pačiam vartotojui, jis turi gebėti atskirti originalias prekes nuo padirbinių ir pastarųjų nepirkti.
Pagrindiniai kriterijai, padedantys atskirti klastotę nuo originalios prekės, yra kaina, kokybė ir platinimo šaltinis. Tačiau vartotojas privalo turėti informacijos, leidžiančios jam suvokti klastočių sukeliamą pavojų žmogui ir paliekamą žalą ekonomikai.
Artėjančių Rio olimpinių žaidynių ir Pasaulio intelektinės nuosavybės dienos sankirtoje, jau šią savaitę Vilniuje vyksiančioje regioninėje konferencijoje „Intelektinė nuosavybė ir sportas“ garsūs intelektinės nuosavybės ir sporto sričių atstovai rinksis pirmai tokios tematikos diskusijai šalyje: bus nagrinėjamos sporto ir intelektinės nuosavybės sąsajos, poveikis ekonomikai.
Sieksime sporto bendruomenės ir visuomenės dėmesį atkreipti į tai, kad, siekiant sportuoti saugiai ir efektyviai, privalu saugoti ir ginti intelektinę nuosavybę.
ES saugoma daugiau nei 1,5 mln. prekių ženklų
Šiuo metu Lietuvoje galioja beveik 1 500 000 ES prekių ženklų ir apie 970 000 registruotų Bendrijos dizaino pavyzdžių. Džiugu, kad milijoninę ES prekių ženklo paraišką padavė Lietuvos įmonė, tačiau liūdna, kad lietuviai nėra aktyvūs saugodami savo intelektinę nuosavybę visoje ES rinkoje. Per 11 Lietuvos narystės metų Lietuvos įmonės padavė tik šiek tiek daugiau nei 1600 ES prekių ženklų paraiškų ir registravo 1200 Bendrijos dizaino pavyzdžių.
Reikėtų pastebėti, kad prekių ženklo ar dizaino apsauga visoje ES rinkoje naudinga ypač tada, kai siekiama verslą vystyti ne tik Lietuvoje, o keliose ES valstybių rinkose. Jeigu norima prekiauti už ES rinkos ribų, reiktų pagalvoti ir apie tarptautinę savo prekių ženklo registracijos išplėtimą į atitinkamas šalis.
Skirtingai nei autorių teisė, kuri formuoja visuomenės moralines vertybes, pramoninė nuosavybė–išradimai, prekių ženklai, dizainas, juridinių asmenų pavadinimai, komercinės paslaptys, augalų veislės, geografinės nuorodos – daro didelę įtaką visuomenės technologiniam, ekonominiam tobulėjimui, finansinės gerovės augimui.
Kad idėja neliktų tik idėja
Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotoja akcentuoja, kad, kuomet yra sukuriamas intelektinės nuosavybės produktas, kūrėjas turėtų nedelsti ir nuspręsti, ką daryti su sukurtu rezultatu. Jei tikima rezultato komercine sėkme, kūrėjas turėtų pasirūpinti savo teisių apsauga, siekti to objekto pripažinimo, įregistruoti jį.
Priešingu atveju, konkurentai, užbėgdami tikrajam kūrėjui už akių, gali pasinaudoti ar net pasisavinti jo autorystę. O neturint apsaugos kūriniui yra daug sunkiau įrodinėti savo nuosavybę ir prašyti atlyginti žalą.
Žmogaus kūrybą skatina ne vienas veiksnys – poreikis išspręsti tam tikrą problemą, noras kurti grožį, siekis būti pripažintam, finansinės naudos siekimas, konkurencinė kova ir kita. Intelektinės veiklos rezultatas, atskleistas objektyvia forma, nepaisant jo vertės, panaudojimo srities gali būti įteisinamas kaip nuosavybė.
Valstybė šią nuosavybę įsipareigoja saugoti, nes kūrybos rezultatai sukuria vertę net tik pačiam kūrėjui, bet ir visuomenei.
Siekdama skatinti kūrybinę veiklą, kompensuoti šios veiklos sąnaudas ir sudaryti sąlygas kurti toliau, valstybė ne tik pripažįsta kūrėjo teises, bet jam suteikia ir išimtines teises, tai yra, leidžia nuspręsti, kaip ir kur jo sukurtas rezultatas bus naudojamas, kokio dydžio gaus finansinę grąžą už šią veiklą, kam leis naudotis nemokamai.