Šiandien vis svarbesnį vaidmenį atlieka dalijimosi ekonomika, dar vadinama tyliąja revoliucija. Ji taupo ne tik gyventojų pinigus, bet ir gamtos resursus. Visgi, kad ji sparčiau skverbtųsi Lietuvoje, reikalingas spartesnis požiūrio į daikto turėjimą keitimasis. Būtent keičiantis požiūriui turėtų aktyviau kurtis ir platformos, kurios įgalintų daiktų skolinimą ar nuomą padaryti labai paprastą ir patogią.
Dalijimosi ekonomika yra sparčiai augantis verslo modelis. Dalyvaujant jame, per elektronines platformas gyventojai skolinasi, nuomojasi ar perka daiktus bei naudojasi paslaugomis iš kitų žmonių be tarpininkų. Šios tyliosios revoliucijos augimą lemia gana paprastos priežastys – visų pirma, tai galimybė iš savo turto gauti papildomos finansinės naudos neprarandant nuosavybės, taip pat už konkurencingą kainą ar mainais naudotis kitiems asmenims priklausančiu turtu.
Šiuo metu bene populiariausi dalijimosi ekonomikos pavyzdžiai – platformos, leidžiančios keliaujant išsirinkti ne viešbutį, o apsistoti pas žmones namuose arba kitiems priklausančiame bute. Arba kelionei į darbą rinktis ne taksi, o pavėžėjimo ar kitą trumpalaikės automobilio nuomos paslaugą. Vakaruose vis populiarėja įvairios programėlės, kurios įgalina žmones, gyvenančius panašioje teritorijoje, susisiekti ir dalintis daiktais. Tai gali vykti tiek mainų principu, pavyzdžiui, aš tau dviratį, o tu man žoliapjovę, arba už tam tikrą finansinį atlygį.
Dar 2014 m. tarptautinė rinkodaros bei vartotojų elgsenos tyrimų agentūra „Nielsen“ atliko globalų tyrimą apie asmeninio turto dalijimąsi su bendruomenės nariais. Paaiškėjo, kad daiktai, kuriais žmonės labiausiai norėtų dalintis, yra elektronikos prietaisai (28 proc.), mokymasis/paslaugos (26 proc.), elektriniai darbo įrankiai (23 proc.), dviračiai, rūbai, namų apyvokos daiktai bei sporto įranga (22 proc.) Tyrimo duomenimis, polinkis ir poreikis dalintis būdingiausias Y kartos atstovams (21–34 m. amžiaus).
Kodėl skolintis ir dalintis yra prasmingiau, nei turėti savą? Pirma, tokiu būdu ne tik formuojami geresni santykiai tarp bendruomenės narių, paprasčiau susipažįstama, bet ir skatinamas socialiai atsakingas vartojimas. Galimybė užuot pirkus skolintis ar dalintis padėtų išvengti nereikalingo pirkimo ir apsikrovimo retai naudojamais daiktais. Taip taupomi ir pinigai, ir vieta namuose, ir gamtos ištekliai. Kone kiekvieno namuose galima rasti bent kelis daiktus, kurių prireikia tik retkarčiais, pavyzdžiui, žoliapjovė, grąžtas ir kiti įrankiai, palapinė ar žibintuvėliai ir t. t., kuriuos drąsiai būtų galima pasiūlyti kaimynams ar netoliese gyvenantiems žmonėms, kai jų prireikia. Arba, atvirkščiai, jei jums grąžto ar kito daikto reikia retai, galbūt kaimynai galėtų paskolinti už sutartą kainą arba mainais į kokį kitą daiktą? Ypač tai aktualu, jeigu kalbame apie daiktus, kurie naudojami tik sezoniškai ar epizodiškai. Juos pirkti vien tam, kad retkarčiais būtų galima naudotis, tiesiog neracionalu. Dažnesnis alternatyvių būdų naudotis ir įgalinti savo daiktus naudingiau tarnauti už sumokėtą kainą pasirinkimas padėtų visuomenėje formuotis racionalesniam vartojimui bei socialinei atsakomybei.