Kartais akcizai gali pasirodyti išties mistiniai, nepaisant to, kad apie juos yra daug kalbama žiniasklaidoje. Kadangi su akcizo klausimais susiduriu atstovaudamas vieną iš savo klientų, alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociaciją (LAGGIA) – puiki proga labiau pasigilinti ir šiek tiek tos mistikos prasklaidyti.
Diskutuojant apie akcizus, dažniausiai jie yra pristatomi procentine išraiška. Žiniasklaida, Finansų ministerija, kitos institucijos vis pristato pozicijas ar naujienas, kad akcizai alkoholiui, tabakui ar kurui, tarkime, kiltų 5, 10 ar 15 procentų. Tačiau realybėje dažnai akcizai skirtingais procentais keičiami skirtingiems produktams ar kategorijoms.
Pavyzdžiui, alui taikomas vienas tarifas, vynui jau kitas, paprastoms cigaretėms vienas, o kaitinamajam tabakui – kitas. Tai reiškia, kad viską vertinant tik procentiniais dydžiais, atsiranda galimybė itin stipriai spekuliuoti skaičiais. Pradinis taškas – bazė – nuo kurio skaičiuojamas akcizo tarifo pasikeitimas, yra taip pat skirtingas, ir tai labai dažnai pamirštama, kalbant tik apie mistinį akcizo ar jo didinimo procentą.
Nepaisant to, kad procentas, kuriuo akcizai bus didinami, atrodys vienodai, 10 proc. pridėjus prie 2000 eurų ir tuos pačius 10 proc. pridėjus prie 1000 eurų – gausime skirtingą sumą, kokį realų akcizo pokytį tai sudarys galutinėje kainoje.
Vis dėlto, akcizas yra tokia pat bendra produkto kainos dalis, kaip ir pridėtinės vertės mokestis (PVM) ar gamybos kaštai, pelno marža. Tad dėl savo skirtingos bazės sudaro skirtingą pinigų bei procentinę dalis atskirai kiekviename produkte.
Žvelgiant į Lietuvą, šiuo metu viename alaus butelyje akcizo mokesčiai sudaro apie 16 proc. bendros butelio ar skardinės kainos. Tuo tarpu, pavyzdžiui, stipriojo alkoholinio gėrimo akcizo dalis tos pačios talpos butelio kainoje siekia net 40-50 proc. Skirtumai akivaizdūs.
Jei akcizo tarifą didiname abiem produktams po lygų procentą arba, tarkime, didiname stipriesiems gėrimams daugiau nei alui – kaip manote, ar abu produktai ir turėtų pabrangti vienodai, ar vieno iš jų kaina nesikeisti?
Padidinus akcizą konkuruojantiems tarpusavyje produktams, taip pat keičiasi ir jų santykinė kaina. Ženkliau padidinus tik vieniems, jų kaina pakils. Tai gali padaryti tikslinį produktą patrauklesniu vartotojams dėl mažesnės kainos. Kartu vartotojai, ieškantys pigesnių alternatyvų, gali pereiti prie mažesnio akcizo tarifo produkto, taip padidindami jo pardavimus ir rinkos dalį. Ir tai pasiekiama ne lygioje bei sąžiningoje konkurencinėje kovoje dėl vartotojų pasirinkimo, o tiesiog mokestiniu reguliavimu.
Būtent dėl to visi akcizai turi būti didinami subalansuotai. Nesvarbus vienodas procentinis skirtumas. Svarbu, kaip tai atrodo realiais ir pagrindžiamais skaičiais, ir nuo kokio pradinio taško tie procentai skaičiuojami. Neapsigaukite ir visada tikrinkite, kas po tais paslaptingais procentais slepiasi.
Ilgainiui įvairių interesų grupių bandoma akcizo mokestį naudoti kaip įrankį konkurencinei kovai, taip siekiant mokestiniu reguliavimu pasigerinti savo padėtį rinkoje. Arba pasakysiu grubiau: pasididinti savo pelno maržą, prisidengiant bendru mokesčių didėjimu, kuris nebūtinai vienodai paliečia visas grupes.
Kadangi akcizai keičiami kiekvienam produktui nuo skirtingos bazės, neproporcingai didinant akcizą vienam produktui, tačiau nedidinant arba net mažinant kitam – susidaro situacija, kai vienam produktui galima kainą kelti daugiau, nei kad akcizas turi realios įtakos kainai. Tokiu būdu atsiranda galimybė pasididinti savo maržos bei pelno dalį, vis tiek išlaikant mažesnį kainos lygį, kad ir už tą patį produktą, pavyzdžiui alkoholį.
Tačiau kiti produktai brangsta kur kas labiau dėl neproporcingai, lyginant su kitais produktais, jiems padidinto tarifo, o pelno maržos dalis lieka nepakitusi arba yra mažėjanti, siekiant išlaikyti konkurencingumą tarp vartotojų.
Būtent todėl labai svarbu, kalbant bei diskutuojant apie akcizo mokesčius, visada vertinti ne tik procentinius skirtumus, bet ir realius skaičius. Kitu atveju, keičiant akcizus, galimi nemalonūs padariniai, iškeliant ar nusmukdant atskirus produktus ir taip sumažinant pajamas į valstybės biudžetą.
Nors viešose diskusijose akcizo mokestį linkstama suvokti gana primityviai – vien kaip efektyvią fiskalinę priemonę ar vartojimo mažinimo mokestį, drauge padedančią kontroliuoti vartojimo įpročius – norint iš tiesų įvertinti jo galimybes būti naudingu, o ne žalingu, būtina atsižvelgti į kur kas daugiau aspektų, nei bendras akcizo procentinis kėlimo dydis, kuris iš esmės vienas nieko neparodo.
***
Mantas Zakarka yra Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos (LAGGIA) vadovas, lobistas.