2023 m. valstybinio matematikos egzamino neišlaikė tik 15 proc. moksleivių, buvo džiaugiamasi, kad rezultatai pagerėjo. Siekiant suprasti, kokios priežastys lėmė geresnius rezultatus, pirma, verta pamąstyti, ar rezultatai tikrai pagerėjo. Oficialiai yra teigiama, kad egzamino užduotys buvo tokio pat sudėtingumo. Iš tiesų egzaminas yra sudaromas pagal itin griežtus kriterijus, todėl formaliai neverta lyginti užduočių sudėtingumo. Vis dėlto sprendžiant 2023 m. egzamino uždavinius, jautėsi, kad lengviausi uždaviniai yra ne tokie sudėtingi ir silpniausiems moksleiviams buvo duota daugiau gelbėjimosi ratų nei ankstesniais metais. Taip pat pasigirdo vertinimų, kad kai kurios egzamino užduotys buvo itin panašios į bandomojo egzamino užduotis. Visa tai rodo, kad lyginti skirtingų metų egzaminų rezultatus nėra tikslinga, nes jiems įtaką daro ne tik moksleivių pasirengimo lygis, bet ir daugybė kitų, nuo jų nepriklausančių, veiksnių.
Galiausiai vieni metai nėra pakankamas laiko tarpas reformoms švietimo srityje įgyvendinti. Be to, moksleiviams, kuriems kilo iššūkių su matematika 11 metų, jokia pagalba 12-toje klasėje nepadės visų problemų įveikti. Vienintelis veiksnys, galėjęs veikti mažesnę neišlaikiusiųjų dalį šiais metais, yra šokas po praeitų metų rezultatų, paskatinęs daugiau dėmesio skirti matematikai ir intensyviau ruoštis egzaminui.
Tie patys moksleiviai, kurie laikė valstybinį matematikos egzaminą, stoja ir į ISM universitetą. Kol kas anksti vertinti, ar dabartinių pirmakursių matematikos žinios geresnės nei praėjusių metų, tačiau patirtis rodo, kad nepaisant valstybinio egzamino rezultatų svyravimo, studentų pasirengimas yra panašus. Visuomet būna labai gerai pasirengusių studentų, tačiau yra ir nemažai studentų, kuriems matematika kelia iššūkių. Tačiau net ir šie studentai, įdėję pakankamai darbo ir pastangų, sugeba išlaikyti universiteto matematikos dalykus, o kai kurie net pamėgsta matematiką.
Pirma, studentas matematikos paskaitoje neturi jausti perteklinio streso. Paskaitos turinys daliai studentų kelia stresą savaime, todėl psichologinio diskomforto kėlimas gali tik padidinti priešiškumą matematikai ir baimę eiti į paskaitas. Jei studentas kažko nežino ar jam nesiseka išspręsti vieną ar kitą uždavinį, nereikia to parodyti viešai prieš visą auditoriją. Labai svarbu sudaryti galimybę studentui pasikonsultuoti su dėstytoju asmeniškai, taip viešai neatskleidžiant kylančių sunkumų. Natūralu, kad sprendžiant uždavinius vietomis kyla sunkumų, todėl baimė užduoti klausimą neleidžia to sunkumo įveikti. Tinkama aplinka užduoti klausimus leidžia studentui neužstrigti vienoje vietoje.
Galiausiai studentams sunku suprasti matematiką, jei ji nesisieja su realiu gyvenimu. Mokyklinės matematikos vadovėliuose jau yra daug dėmesio skiriama įvairiems taikomiesiems uždaviniams. Jie yra sunkesni, o rezultatų analizė rodo, kad gyvenimiškus uždavinius įveikti sunkiau nei paprastus skaičiavimo uždavinius. Vis dėlto nesuprantant konteksto, kuriame matematiniai įrankiai gali būti taikomi, mokymasis tampa mechaninis ir netvarus. Todėl matematinių temų iliustravimas įvairiomis praktinėmis situacijomis ne tik leidžia geriau suprasti ir įsisavinti medžiagą, bet ir didina motyvaciją mokytis.
Taigi minėti principai nereikalauja jokių formalių reformų, juos galima taikyti bet kurioje mokykloje, net esant dabartinei sistemai. Vis dėlto kiekviena klasė yra unikali, o taip pat kiekvienas mokytojas yra unikalus, todėl svarbiausia yra nuoširdus mokinio ir mokytojo santykis. Tuomet pavyks rasti natūralų kelią, kaip padėti įveikti su matematika kylančius iššūkius ir nepriskirti šios disciplinos priešo kategorijai.