Daugiau nei pusę metų investuotojai buvo maitinami pažadais, jog bus rasti rinkos dalyvius tenkinantys sprendimai. Deja, pastarieji valdžios institucijų sprendimai dėl 2 GW kvotos – tai visa virtinė teisinio nihilizmo pavyzdžių.
Vasario 1 d. Vyriausybė priėmė nutarimus dėl tolimesnės saulės energetikos plėtros, kuriais Energetikos ministerija gudriai atsikratė politinės atsakomybės ir sprendimų priėmimą perkėlė elektros perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“. „Litgrid“ turės remtis atnaujinamo pasinaudojimo elektros tinklais aprašo (PETA) tvarka, kurios dar niekas nematė.
Šis sprendimas buvo priimtas buldozeriu – neatsižvelgus į socialinių parnerių pasiūlymus ir nepaisant Teisingumo ministerijos perspėjimo, kad Vyriausybės nutarimai prieštarauja įstatymui.
Kitas akivaizdaus teisinio nihilizmo pavyzdys – praėjusios savaitės Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) sprendimas saulės energetikos vystytojams suteikti 60 dienų terminą atnaujinti „Litgrid“ išduotus ketinimo protokolus. Tvarka numatyta PETA – tame pačiame dokumente, kuris nėra patvirtintas ir niekas jo nematė.
Tenka tik stebėtis, jog valstybės institucijos taip grubiai pažeidžia esminius teisės aktų kūrimo ir derinimo su socialiniais partneriais principus. Vadovaujamasi buldozerio principu, kai visai Lietuvos energetikos ateičiai svarbūs sprendimai priimami neskaidriai ir paminant teisinės sistemos pagrindus.
Netvarka saulės energetikoje gali turėti neigiamų pasekmių. Kyla grėsmė saulės jėgainių finansavimui – negalėdami tiksliai įvertinti projekto rizikos, bankai atsisakys kredituoti saulės jėgainių projektus. Be to, jau metus eilėje laukiantiems investuotojams gali trūkti kantrybė ir jie investicijoms pasirinks valstybes, kurios skatina, o ne stabdo saulės energetikos plėtrą.
Lietuva šiuo metu yra vienintelė valstybė Europos Sąjungoje (ES), kurioje įvestas apribojimas komercinių saulės elektrinių galiai. Didelių saulės jėgainių parkų, jungiamų prie perdavimo tinklo, plėtra leistų sumažinti elektros energijos kainas vartotojams, padidintų verslo konkurencingumą.
Skaičiuojama, kad dėl nepakankamų saulės elektrinių pajėgumų Lietuvos vartotojai pernai už elektros energiją permokėjo 700–800 mln. eurų – tai didesnė suma, nei valstybė išleidžia kompensacijoms už elektrą.
Dauguma ES šalių spartina saulės energetikos plėtrą: skatina investicijas į šį sektorių, naikina biurokratinius barjerus. Saulės energetikos verslą vienijančios asociacijos „SolarPower Europe“ duomenimis, pagal instaliuotą saulės jėgainių galią Lietuva jau gerokai atsilieka nuo daugelio ES šalių.
Dėl nepalankios investicinės aplinkos energetikos įmonės savo investicijas nukreipia į kitas regiono valstybes. Prognozuojama, kad dėl įstrigusių saulės energetikos projektų apie 3 mlrd. eurų tiesioginių investicijų Lietuvoje gali būti atidėta, o dalis jų – prarasta.