FED pasiryžęs išlaikyti aukštas palūkanas
JAV Federalinių rezervų banko (FED) atstovai patvirtino savo ryžtą mažinti infliaciją ir perspėjo investuotojus nenuvertinti jų valios kurį laiką išlaikyti aukštas palūkanų normas.
„Nepagrįstas finansinių sąlygų palengvėjimas“ apsunkintų pastangas suvaldyti kainų augimą, parodė praėjusio mėnesio FOMC posėdžio protokolas. Baiminamasi, kad rinkų optimizmas gali apsunkinti kovą su infliacija.
„Swedbank“ analitikai pastebi, kad šiuo metu FED bazinių palūkanų norma yra 4,25–4,50 proc. ribose, ir iki šiol prognozuota, kad palūkanų normos 2023 m. turėtų pasiekti 5,1 proc. lygį. Kai kurie FED pareigūnai pasisako už palūkanų pakėlimą iki 5,4 proc. ir tolesnio jų augimo pristabdymą.
Tikisi pozityvesnio scenarijaus JAV ekonomikai
Ryškėja JAV centrinio banko ir investuotojų prognozių skirtumai dėl ekonomikos trajektorijos: investuotojai linkę manyti, kad JAV ekonomika gali išvengti recesijos, ir tai prisideda prie teigiamų lūkesčių. Pavyzdžiui, „JPMorgan“ analitikai prognozuoja, kad JAV infliacija ir toliau mažės, o „Yardeni Research“ mano, kad švelnaus ekonomikos nusileidimo tikimybė siekia 60 proc.
Dauguma investuotojų tikisi, kad JAV įmonių paskelbti praėjusių metų ketvirto ketvirčio rezultatai turės neigiamos įtakos pagrindiniam JAV akcijų indeksui „S&P 500“, rodo naujausia „MLIV Pulse“ apklausa. Kita vertus, maždaug trečdalis respondentų mano, kad toliau mažėjanti infliacija yra teigiamas veiksnys akcijų kainoms ir šio indekso vertei.
Sausio 12 d. paskelbti JAV infliacijos duomenys, kurie atitiko rinkos lūkesčius ir dar kartą sušvelnėjo, įkvėpė rinkoms drąsos tikėti, kad palūkanų normų kilimo ciklas artėja prie pabaigos. Investuotojai pradėjo galvoti, kad pirmojo normų mažėjimo galime sulaukti antroje šių metų pusėje.
Sausio 13 d. rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ pakilo 3,5 proc. iki 34 302 punktų. „S&P 500“ minėto laikotarpio pabaigoje buvo 4,5 proc. aukščiau ir priartėjo prie 4000 punktų ribos, technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ per minėtą laikotarpį paaugo 6,6 proc.
Tęsiasi dolerio silpnėjimo tendencija
Valiutų rinkose JAV doleris toliau silpnėja, ir ši tendecija tęsiasi jau 7 mėnesius Euro ir JAV dolerio kursas pralaužė gana seniai matytą 1,08 JAV dolerio už eurą santykio ribą. Tuo metu Jungtinės Karalystės svaro sterlingų kursas fiksavo 1,5 proc. sustiprėjimą prieš JAV dolerį ir sausio 13 d. buvo prekiaujamas ties 1,22 JAV dolerio riba.
Jenos kursas taip pat buvo priartėjęs prie 7 mėnesių aukštumų dėl vis labiau įsivyraujančių nuomonių rinkoje, kad Japonijos bankas gali pakoreguoti savo švelnią pinigų politiką. Per pastarąsias dvi savaites Japonijos jena sustiprėjo 2,2 proc., palyginti su JAV doleriu, o jos kursas sumažėjo iki 127 jenų už vieną JAV dolerį.
Obligacijų rinkose vyrauja nepastovumas
Obligacijų rinkose JAV iždo obligacijų pajamingumai rodė gana aukštą nepastovumą. Sausio 12 d. pajamingumo kreivės „artimoji“ dalis nukrito po to, kai buvo išleisti teigiami infliacijos duomenys, kurie paskatino lūkesčius, kad FED turėtų lėtinti palūkanų didinimo tempą.
Trumpojo laikotarpio obligacijų pajamingumai per paskutines dvi savaites paaugo, o kapitalo rinkose obligacijų pajamingumai po truputį atsitraukia nuo aukštumų. Pavyzdžiui, 10 metų trukmės JAV iždo obligacijų pajamingumas dviejų savaičių perspektyvoje nukrito 30 bazinių punktų ir sausio 13 d. siekė 3,49 proc.
Dvejų metų obligacijų pajamingumas, kuris dažniausiai seka palūkanų normų lūkesčius, per dvi savaites sumažėjo 18 bazinių punktų – iki 4,22 proc. Aukščiausias jo lygis per pastaruosius metus buvo fiksuotas ties 4,72 proc.
„Swedbank“ analitikai pastebi, kad pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp 2 ir 10 metų trukmės obligacijų, išlieka apversta, o inversijos lygis sausio 13 d. pasiekė 73 bazinius punktus.
ECB laikosi griežto tono dėl palūkanų
Europos akcijų rinkose šiltesnė nei tikėtasi žiemos pradžia mažina baimę dėl galimos gamtinių dujų krizės. Prognozės rodo, kad per ateinančias dvi savaites daugelyje Europos šalių temperatūra bus aukštesnė už sezonines normas, o JAV tikisi geresnių sąlygų iki sausio vidurio. Europos dujų kainos palaipsniui mažėja.
Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde nurodė, kad skolinimosi išlaidos vėl didės, sakydama, kad to reikia norint suvaldyti sparčiai augančias vartotojų kainas. Jos kolega Joachimas Nagelis patvirtino tokį nusiteikimą perspėdamas, kad „ilgalaikiai infliacijos lūkesčiai rinkoje labai išaugo“.
Valdančiosios tarybos nario François Villeroy‘jaus de Galhau teigimu, ECB turėtų baigti didinti palūkanų normas „iki vasaros“, o tada palūkanų normas išlaikyti pakeltame lygyje. Prancūzijos banko vadovas sakė, kad dar per anksti spręsti apie aukščiausią palūkanų normų tašką.
Tuo metu gruodį infliacija ES sumažėjo labiau nei tikėtasi, bet bazinė metinė infliacija buvo gerokai didesnė nei 5 proc. Todėl tikėtina, kad ECB ir toliau tęs savo griežtą toną dėl poreikio didinti bazines palūkanas.
Negaluojanti Jungtinės Karalystės ekonomika
Jungtinės Karalystės ekonomika gali būti pažeista smarkiau, nei galvota anksčiau. „Financial Times“ apklausti ekonomistai tikisi, kad Jungtinė Karalystė susidurs su vienu didžiausių nuosmukių ir silpniausiu atsigavimu G7 šalyse, nes namų ūkiai neša didelę naštą dėl Anglijos banko vykdomos pinigų politikos.
Dauguma ekonomistų linkę manyti, kad infliacinis šokas, kurį sukėlė pandemija ir karas Ukrainoje, Jungtinėje Karalystėje išliks ilgiau nei kitur, priversdamas Anglijos banką išlaikyti aukštas palūkanų normas, o vyriausybę vykdyti griežtą fiskalinę politiką.
Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas sausio 13 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė paaugęs 5,5 proc., Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė paaugdamas 7,2 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas ūgtelėjo apie 5,2 proc., o Baltijos „OMX BALTIC BENCHMARK“ dviejų savaičių prekybą baigė 3,5 proc. pakilimu.
Pasikeitusi „Covid“ politika slopina Kinijos augimą
Azijos akcijų rinkose tikimasi, kad Kinijos ekonomikos augimas greitai grįš į „įprastą“ kelią vyriausybei palaipsniui didinant pagalbą namų ūkiams ir privačioms įmonėms, palengvinančią namų ir automobilių pirkimą, sakė Kinijos banko atstovas Guo Shuqingas.
Tiesa, staigus nulinio „Covid“ politikos atšaukimas lėmė viruso bangą, kuri artimiausiu metu gali slopinti ekonominį aktyvumą ir apriboti kainų padidėjimą, ypač paslaugų kainų augimą, pranešė „Bloomberg Economics“.
Kinijoje staigus viruso valdymo politikos pokytis ir po to sekęs jo susirgimų šuolis lėmė lėčiausią ekonominės veiklos tempą nuo 2020 m. vasario. Krito ir gamybos, ir paslaugų indeksai, kas prasilenkė su analitikų lūkesčiais. Tikėtina, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį galėjo susitraukti.
Nepaisant to, pagrindinės Azijos finansų rinkos atkartojo pasaulines tendencijas ir buvo linkusios augti. Japonijos „Nikkei“ per pastarąsias dvi savaites, kurios baigėsi sausio 13 d., paaugo 1,5 proc., Kinijos „blue chips“ indeksas „CSI 300“ paaugo 4,8 proc., Honkongo „Hang Seng“ per minėtą laikotarpį paaugo beveik 8 proc.
Pagaliau suspindęs auksas
Žaliavų rinkose neįprastai šilta žiema daro įtaką naftos ir žaliavų kainoms ir kol kas nustelbia tokius veiksnius, kaip tikėtinas greitesnis Kinijos atsigavimas. Dėl oro sąlygų naftos paklausa gali sumažėti net 1,5 mln. barelių per dieną. Saudo Arabija sumažino naftos kainas savo pagrindinėse Azijos ir Europos rinkose parodydama, kad paklausa išlieka vangi lėtėjant ekonomikoms pasaulyje.
Prognozuojama, kad JAV naftos gavyba 2024 metais sieks 12,8 mln. barelių per dieną ir viršys 2019 m. rekordą, kuris buvo 12,3 mln., o šiems metams prognozuojama vidutinė 12,4 mln. barelių sieksianti gavyba, pranešė Energijos Informacijos Administracija (EIA). FGE padidino 2023 m. pasaulinės naftos gavybos prognozę 450 tūkst. barelių per dieną, daugiausia dėl didesnės Irano gavybos.
„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 0,7 proc. žemesnėmis kainomis ir sausio 13 d. siekė 85 JAV dolerius už barelį. JAV WTI naftos kaina paaugo 3,8 proc. – iki 79 JAV dolerių už barelį.
Auksas pagaliau pradeda džiuginti investuotojus, kurie laiko žaliavą kaip draudimą prieš siautėjančią infliaciją: nuo metų pradžios jis pabrango 4,4 proc. – iki 1920 JAV dolerių už unciją.