Visose Baltijos šalyse ryškėja tendencija, jog vietos investuotojai vis daugiau dėmesio skiria savo namų rinkoms. Jie dar labiau lokalizuojasi, sutelkdami kapitalą savo šalyse. Šis pokytis – tai atsakas į jaučiamą stabilumą arba galimybes pažįstamose teritorijose, kai geriau pažįsti savo miestą, jauti „savas“ apylinkes.
Be to, kai kurie Baltijos pramoninių patalpų nuomininkai ėmė pirkti anksčiau nuomotas patalpas dėl patrauklių kainų pasiūlymų, o tai dar labiau sustiprino šį lokalizuotą investavimo fenomeną.
Nepaisant investicijų apimties sumažėjimo, Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoje pajamingumo rodikliai keitėsi nedaug. Pajamingumas antrąjį šių metų ketvirtį išliko gana stabilus, biurų segmente šiek tiek pakildamas nuo 6,25–6,75 proc. iki 6,5–6,75 proc., o gyvenamųjų namų – nuo 6–6,25 proc. iki 6–6,5 proc. Tai rodo, kad, nors investicijų apimtys ir smuko, rinkos pamatai yra stabilūs ir puikiai atlaiko trumpalaikius pokyčius.
Investicijos į NT Baltijos šalyse per antrąjį ketvirtį sumažėjo iki maždaug 86,7 mln. eurų – tai yra 58 proc. mažiau nei per antrąjį praėjusių metų ketvirtį.
Nors investicijų apimtys yra sumažėjusios ir rinkoje matyti atsargus investuotojų požiūris į plėtrą, tai yra didelė galimybė derėtis dėl kainų ir gauti didesnę grąžą ateityje.
Modernizuoja turimą turtą
Antrąjį ketvirtį Baltijos šalių komercinio nekilnojamojo turto rinkoje pasiūla ir paklausa buvo subalansuota. Visose trijose Baltijos šalių sostinėse baigtos naujos biurų statybos sudarė 33 tūkst. kv. m naujo ploto, o per ateinančius metus septyniuose naujuose projektuose planuojama sukurti dar 60 tūkst. kv. m bendrojo nuomojamo ploto.
Laisvų patalpų lygis visuose komercinio nekilnojamojo turto segmentuose išliko stabilus, tačiau tikėtina, kad į rinką įsiliejus naujiems projektams, laisvų patalpų šiek tiek daugės. Mat tendencijos patvirtina, kad rinkoje vyrauja aukštesnės klasės patalpų poreikis ir įmonės savo biurui renkasi naujus pastatus, todėl investicijos į kokybę yra būtinos. Matome, kad kai kurie biurų savininkai reaguodami į tai imasi ir senesnių patalpų rekonstrukcijos darbų.
Pastebima, kad Baltijos šalyse vis labiau populiarėja pridėtinės vertės strategijos, kai įmonės, siekdamos padidinti turimo turto vertę, atlieka įvairius pastatų patobulinimus, modernizavimą arba optimizavimą. Tokiu būdu įmonė gali įsigyti turto pigiau, pasinaudodama savo žiniomis (angl. know how) atlikti rekonstrukciją ir taip padidinti jo vertę.
Laukia perspektyvi ateitis
Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma („Euribor“) tik pradeda mažėti, o tai rodo, kad skolinimosi sąlygos rinkoje tampa palankesnės. Investuotojų susidomėjimas taip pat pradeda augti, nes jie mato galimybes pasinaudoti rinkos dinamika ir palankesnėmis finansavimo sąlygomis.
Dabartinis laikotarpis ypač palankus tiems, kurie nori įsigyti turto arba pradėti naujus projektus, nes dar yra galimybė derėtis dėl palankesnių kainų ir susiduriama su mažesne konkurencija. Tokios aplinkybės suteikia progą veikti proaktyviai ir užtikrinti geresnes investicijų grąžos sąlygas ateityje. Tad laimės tie, kurie pasinaudos šia situacija, kol rinkos pokyčiai neįsibėgėjo ir nesukėlė didesnio spaudimo kainoms bei konkurencingumui.
