Kol specialistai diskutuoja, kokių iššūkių sukeltų tokio sumanymo įgyvendinimas, verta prisiminti ne tokį probleminį būdą sukontroliuoti, kad bet kokios prekės arba paslaugos, kurioms pagal įstatymus taikomi amžiaus ribojimai, nebūtų prieinamos asmenims, kurie tam neturi teisės. Tai yra technologijos, nuskaitančios biometrinius duomenis.
Biometrinių duomenų naudojimas plečiasi
Biometriniai duomenys yra konkretūs požymiai, pagal kuriuos galima nustatyti unikalias žmogaus savybes, kuriomis remiantis galima patvirtinti tapatybę.
Biometriniai duomenys gali būti įvairūs. Vieni iš pačių įprasčiausių ir plačiausiai naudojamų biometrinių duomenų yra žmogaus pirštų atspaudai bei veido atpažinimas. Šie biometriniai duomenys jau dabar plačiai naudojami įvairiems užraktams, prieigai prie patalpų, automobilių, įrenginių, elektroninių duomenų bei saugyklų. Biometrinių duomenų naudojimas kiekvienais metais plečiasi bei tapo visiškai įprastu būdu naudotis įvairiais produktais ir paslaugomis – nuo išmaniojo telefono atrakinimo, patekimo į sporto klubą iki bankų paslaugų.
Kiti biometriniai duomenys gali būti akies rainelė, tinklainė, balso tembro atpažinimas, kuris remiasi tuo, kad tai, kaip skamba balsas, priklauso nuo žmogaus burnos ir gerklės fizinės struktūros bei įpročių ir yra unikalu. Vienas iš naujausių ir dar tik pradedamų taikyti biometrinių duomenų yra kūno kvapo atpažinimas.
Kontrolei užtenka pirštų atspaudų
Pats įprasčiausias ir dažniausiai naudojamas biometrinis duomuo yra piršto atspaudas. Nors asmenybės nustatymas pagal pirštų atspaudus nėra preciziškas, tačiau kasdienybėje jo visiškai pakanka. Viskas, ko reikia, norint naudotis šiuo asmens tapatybės patvirtinimo būdu – įdiegti įrenginiuose biometrinių duomenų išsaugojimo ir atpažinimo funkciją. Tokie duomenys niekur nesiunčiami, jie išsaugomi tik įrenginyje.
Dėl elektroninių cigarečių didžiausia problema, kad jos prieinamos nepilnamečiams, nors pagal įstatymą tai draudžiama. Jeigu elektroninėse cigaretėse būtų įdiegta biometrinių duomenų išsaugojimo ir atpažinimo funkcija, ji padėtų kontroliuoti, kad šiais įrenginiais negalėtų naudotis nepilnamečiai.
Principas galėtų būti toks, kad vieną kartą, pavyzdžiui, elektroninės cigaretės įsigijimo metu, būtų identifikuojamas asmuo, jo amžius ir priskirtas piršto atspaudas arba kitokie biometriniai duomenys. Atitinkamai ateityje šia elektronine cigarete galėtų naudotis tik tas konkretus asmuo.
Šis sprendimas nereikalauja nei interneto ryšio, nei kitų priemonių ir nėra sudėtingas įgyvendinti, tačiau galėtų realiai išspręsti problemą, nepridedant darbo gydytojams ir vaistininkams.