Tai tikrai neblogas rezultatas tokiai mažai šaliai kaip Lietuva, tačiau pasitempti dar yra kur. Tikėtina, kad užsienio investicijų proveržį Lietuvoje paskatins nuo 2017 metų įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas (DK), kuris liberalizuos darbo santykius.
Tačiau ar naujasis Darbo kodeksas tikrai toks blogas?
Kokie įstatymai galioja Latvijoje ir Estijoje? Palyginkime visų trijų Baltijos šalių darbo santykių nutraukimo sąlygas – įspėjimo terminus ir išeitines išmokas.
Tai Lietuvoje opiausi naujojo DK klausimai.
Kur darbdavys apie atleidimą įspėja anksčiausiai?
Lietuvoje įsigaliojus naujajam DK darbdavys darbuotoją apie atleidimą turi įspėti nuo 1 mėnesio iki 3 mėnesių laikotarpiu.
Bendras įspėjimo terminas yra 1 mėnuo. Jei tai yra darbuotojas, kurio darbo stažas mažesnis nei metai, darbdavys gali įspėti likus ne mažiau nei 2 savaitėms.
Tačiau jei darbuotojai augina vaiką (įvaikį) iki 14 metų ar darbuotojams iki senatvės pensijos liko mažiau kaip 5 metai, įspėjimo terminas yra dvigubinamas. Taip pat numatomi triskart ilgesni terminai nei bendrasis atleidžiant neįgaliuosius ir darbuotojus, kuriems iki senatvės pensijos liko mažiau nei 2 metai.
Latvijoje tokių išlygų nėra – visiems darbuotojams numatytas vienas terminas – 1 mėnuo. Aišku, yra išimčių. Pavyzdžiui, jei darbuotojas iš esmės pažeidžia darbo sutartį, tokiu atveju terminas gali būti trumpinamas ir iki 10 dienų.
Kaimyninėje Estijoje situacija šiek tiek kitokia – viskas priklauso nuo darbo stažo:
• 15 kalendorinių dienų, jei darbo santykiai truko trumpiau nei 1 metai;
• 30 kalendorinių dienų jei darbas truko nuo 1 iki 5 metų;
• 60 kalendorinių dienų jei darbas truko nuo 5 iki 10 metų;
• 90 kalendorinių dienų jei darbas truko virš 10 metų.
Įvertinus visų trijų šalių nuostatas, matyti, kad Lietuvoje skiriamas didelis dėmesys darbuotojui ir atsižvelgiama į jo šeiminę bei socialinę padėtį, ko pasigendama kaimyninėse šalyse.
Išeitinės išmokos Baltijos šalyse
Estijoje numatytos išeitinės išmokos nuo 1 iki 3 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio. Nepriklausomai nuo stažo darbdavys moka vieną vidutinį mėnesio darbo užmokestį, o taip pat papildomai numatoma išeitinė išmoka iš specialaus fondo.
Priklausomai nuo situacijos iš fondo galima tikėtis tokių išmokų:
• 0 (išeitinė išmoka nemokama) – jei darbo trukmė iki 5 metų;
• 1 mėnesio išmoka, jei darbo trukmė nuo 5 iki 10 metų;
• 2 mėnesių išmoka, jei darbo trukmė 10 metų ir daugiau.
Lietuvoje pagal naująjį DK taip pat atsiras specialus išeitinių išmokų fondas. Darbuotojas gali tikėtis nuo 2 iki 6 mėnesių vidutinio mėnesio darbo užmokesčio išmokų, kartu sudėjus mokamus pagal DK ir iš specialaus fondo.
Darbuotojui, kuris įmonėje dirbo mažiau nei metai, darbdavys sumokės 0,5 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio, tačiau jei darbo stažas ilgesnis, tokiu atveju du vidutinius mėnesio darbo užmokesčius padengs darbdavys.
Naujajame Darbo kodekse numatomos tokios išeitinės išmokos iš fondo:
• 1 mėnesio išmoka, jei darbo trukmė nuo 5 iki 10 metų;
• 2 mėnesių išmoka, jei darbo trukmė nuo 10 iki 20 metų;
• 3 mėnesių išmoka, jei darbo trukmė virš 20 metų.
Svarbu paminėti, kad jei darbuotojas atleidžiamas darbdavio valia – jam bus išmokama 6 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių išmoka, nepriklausomai nuo darbo stažo.
Latvijoje situacija šiek tiek kitokia. Darbuotojui numatomos išmokos priklausomai nuo turimo darbo stažo:
• 1 mėnesio išmoka, jei darbo trukmė iki 5 metų;
• 2 mėnesių išmoka, jei darbo trukmė nuo 5 metų iki 10 metų;
• 3 mėnesių išmoka, jei darbo trukmė nuo 10 metų iki 20 metų;
• 4 mėnesių išmoka, jei darbo trukmė virš 20 metų.
Matyti, kad Estijoje vis dar palankiau darbdaviams, kalbant apie išeitinių išmokų dydį, nors yra ilgesni įspėjimo terminai.
Ir tik Lietuva pirmauja tuo, kad darbdaviai turės galimybę atleisti darbdavio valia (be priežasties), tiesa, sumokėdami išties didesnę išeitinę išmoką.
Darbo santykių nutraukimas darbuotojo iniciatyva
Tiek Latvijoje, tiek Estijoje numatyta, kad darbuotojas norėdamas nutraukti darbo santykius, darbdavį apie tai turi informuoti ne vėliau nei prieš 30 kalendorinių dienų.
Mūsų šalyje įsigaliojus naujajam DK, darbuotojas turi teisę tai atlikti ne vėliau nei prieš 20 kalendorių dienų
Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, dirbant pagal neterminuotas sutartis, suėjus įstatymų nustatytam senatvės pensijos amžiui ar įgijus teisę į visą senatvės pensiją, dirbant pas tą darbdavį, numatomas tik 5 darbo dienų terminas. Tad įspėjimo trukmė, kai darbo sutartį nutraukia darbuotojas, palankiausia darbuotojams Lietuvoje.
Naujasis Darbo kodeksas bus bene geriausias šios Vyriausybės darbas – pagaliau subalansuotas į darbuotojų pusę orientuotas Darbo kodeksas iki visiems suvokiamų standartų ir priimtinas tiek verslui, tiek darbuotojams.