JAV darbuotojų skaičius užtikrintai auga
JAV darbo rinkos birželio mėnesio rodikliai signalizavo apie augantį užimtumą bei mažesnį nedarbo lygį antrą mėnesį iš eilės. Ne žemės ūkio srities darbuotojų skaičius išaugo 4,8 mln., iš jų apie 40 proc. buvo įdarbinti laisvalaikio ir svetingumo paslaugų sektoriuje.
Nors nedarbo lygis JAV nuo 13,3 proc. gegužę sumažėjo iki 11,1 proc. birželį, jis vis dar yra labai aukštas, o rinka dar tik pradeda atsigavimo ciklą. Nuo vasario–balandžio atleidimo bangos naujų darbuotojų ne žemės ūkio sektoriuose skaičius išaugo 34 proc.
Laukiama 45 proc. susitraukusio įmonių pelno
Nuotaikas JAV akcijų rinkoje kurstė geresni nei tikėtasi darbo rinkos rodikliai, „Nasdaq Composite Index“ pastūmėję iki rekordinių aukštumų. Tuo metu „S&P 500“ indeksas per paskutines dvi savaites pakilo 4,3 proc. Šio indekso vertė nuo kovo 23 d. užfiksuoto žemiausio taško yra pakilusi apie 40 proc.
Artimiausiu metu pamatysime, ar pradėti skelbti antrojo ketvirčio įmonių rezultatai neapmalšins iki šiol vyravusių optimistinių nuotaikų. Analitikai prognozuoja, jog „S&P 500“ įmonių pelnas susitrauks bent 45 proc., o atsistatyti jis turėtų tik kitais metais.
Lūkesčiai dėl „Amazon“ ir „Tesla“ perspektyvų
Elektroninės komercijos milžinės „Amazon“ akcijų kaina pasiekė rekordinį 3 tūkst. JAV dolerių už akciją lygį ir per dvi savaites išaugo beveik 20 proc. Pandemija įmonei atnešė sparčiai didėjusią paklausą elektroninės komercijos bei debesijos sektoriuose.
Tikimasi, kad ši tendencija tęsis toliau, ir investuotojai su nekantrumu laukia liepos gale pasirodysiančių įmonės antrojo ketvirčio finansinių rezultatų, kurie gali padėti akcijos kainai pasiekti naują rekordą.
„Tesla“ kaina fiksavo naujus rekordus, analitikams nespėjant didinti tikslinės jų kainos. Per pastarąsias savaites šios įmonės akcijų kaina išaugo daugiau kaip 50 proc. ir tai pavertė „Tesla“ vertingiausia automobilių gaminta pasaulyje.
Nuo šių metų pradžios „Tesla“ kaina yra padidėjusi apie 270 proc., o pastarųjų savaičių jos kainos spurtą lėmė geresni nei laukta antrojo šių metų ketvirčio rezultatai.
Infliacija Europoje kol kas išlieka siekiamybe
Ekonominiai duomenys rodo tolesnį Europos atsigavimą. Vokietijoje mažmeninių pardavimų rodiklis gegužę šoktelėjo 13,9 proc., kai ekonomistai tikėjosi tik 2,8 proc. augimo. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, rodiklis pakilo 3,8 proc., nors laukta 3,5 proc. kritimo.
Infliacijos rodiklis Euro zonoje nuo 0,1 proc. gegužę pakilo iki 0,3 proc. birželį. Neįtraukus energijos produktų ir maisto prekių kainų, infliacijos rodiklis smuktelėjo nuo 0,9 proc. iki 0,8 proc. Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad Europos centrinis bankas tikslinio 2 proc. infliacijos rodiklio nepasieks dar bent 30 metų.
Šiuo metu vyriausybėms dalinant lengvatines paskolas bei paramą, į apyvartą paleidžiamos didelės sumos naujų pinigų, kurie, remiantis pinigų teorija, turėtų padidinti infliaciją. Tačiau toks scenarijus gali ir nepasitvirtinti, pavyzdžiui, gyventojams bei verslams nusprendus taupyti, o ne išlaidauti.
Galvojama apie naujas pagalbos priemones verslui
Europos šalių vyriausybės, iki šiol dėjusios visas pastangas sušvelninti pandemijos padarinius ekonomikai, dabar svarsto, kaip padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui. Viena iš idėjų – vyriausybių įsitraukimas į bendrovių valdymą. Tokį verslo gelbėjimo variantą svarsto Europos Komisija kartu su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos atstovais.
Per koronaviruso sukeltą krizę smulkusis verslas neteko didelės dalies pajamų, kurios, tikėtina, net ir atnaujinus veiklą, nesugrįš greitai į buvusį lygį. EK nuomone, išaugęs bankrutuojančių įmonių skaičius gali gerokai prailginti regiono atsigavimą po krizės, todėl svarbu imtis veiksmų, užtikrinančių verslo gyvavimą. Skaičiuojama, kad tam dar šiais metais prireiktų apie 720 mlrd. eurų.
Smarkiai kritusio įmonių pelningumo laukiama ir Europoje
Analitikai prognozuoja, kad į „STOXX 600“ indeksą įtrauktų įmonių pelningumas sumažės apie 50 proc. Nepaisant to, indekso vertė pastaruoju metu išaugo apie 2 proc. Tai lėmė investuotojų tikėjimas, kad ekonomikos skatinimo priemonės ir toliau palaikys apetitą rizikingoms turto klasėms.
„Deutsche bank“ sudarė ilgalaikę sutartį su „Google Cloud“ dėl debesijos paslaugų teikimo. Ši partnerystė paskatins banko strateginę transformaciją ir leis per 10 metų uždirbti apie 1 mlrd. eurų. Abi kompanijos planuoja kartu investuoti į technologijas ir dalintis su tuo susijusiomis pajamomis. Geros žinios atsispindėjo ir banko akcijų kainoje, kuri paaugo apie 4,7 proc.
Kinijoje žiniasklaida įkvėpė akcijų kainų ralį
Kinijos ekonominiai duomenys parodė, jog šalis sparčiai vaduojasi iš krizės gniaužtų. Investuotojų pasitikėjimas gerokai išaugo po to, kai buvo paskelbtas birželio šalies gamybos sektoriaus užsakymų rodiklis, pakilęs iki paskutinių 6 mėn. aukštumų – 51,2 punkto ribos. Tai rodo šio sektoriaus plėtrą.
Kinijos akcijų rinkoje pastaruoju metu vyksta akcijų kainų ralis – „Shanghai Composite“ indeksas pakilo 14 proc., o „CSI 300“ indekso pokytis sudarė 16 proc. Tokį spartų augimą lėmė Kinijos valstybinė žiniasklaida, kuri paragino investuotojus investuoti ir pasinaudoti ekonomikos bumu, kilusiu po koronaviruso krizės.
Panašu, kad taip Kinijos valdžia bando pakelti akcijų kainas, tikėdamasi, kad tai augins vartotojų išlaidas ir paskatins ekonomikos atsigavimą platesniu mastu. Tačiau reikėtų nepamiršti ir 2014–2015 m. istorijos, kuomet toks akcijų rinkų skatinimas baigėsi 40 proc. korekcija.
Teigiamos „Šaulių banko“ ir „Augos“ naujienos bei kritusi „Aprangos“ apyvarta
Lietuvoje, kaip jau įprasta, didžiausia apyvarta išsiskyrė „Šiaulių bankas“, kurio akcijų kaina paskutinėmis savaitėmis išaugo 9 proc. Bankas pranešė, kad Europos investicijų bankas (EIB) jį pasirinko tarpininkauti steigiant 200 mln. eurų vertės daugiabučių renovacijos fondą.
Ekologiškų maisto prekių gamintoja „Auga group“ įžengė į Australijos rinką, kuri laikoma viena iš lyderiaujančių ekologiškų maisto produktų rinkų pasaulyje. Šiuo metu įmonės produkcija eksportuojama į daugiau kaip 30 pasaulio valstybių. Geros žinios atsispindėjo įmonės akcijų kainoje, kuri pastarosiomis savaitėmis paaugo 9 proc.
Tiesa, pandemijos padariniai neaplenkė ir Baltijos šalių įmonių. „Aprangos“ grupė paskelbė antrojo ketvirčio apyvartą, kuri siekė 40,9 mln. eurų ir buvo 30,6 proc. mažesnė negu 2019 metais. Žvelgiant į pasiskirstymą tarp visų Baltijos šalių, bendrovės apyvarta Lietuvoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 30 proc., Latvijoje 27 proc., o Estijoje 38 proc.
Komentaro autorė: „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos maklerė Greta Šiaučiulytė.