Ar tikrai?
Mes kelerius metus atliekame nedidelį tyrimą ir rezultatai mus maloniai stebina. Pasiūlėme įmonėms, kurios metų pabaigoje savo darbuotojams moka premijas, leisti savo darbuotojams pasirinkti – arba gautą premiją pasiimti iškart, arba ją, kartu su papildoma įmonės ilgalaikio taupymo paskata, skirti savanoriškai įmokai į pensijų fondus.
Paprastai daugiau nei trečdalis tokią ilgalaikio kaupimo ir motyvacijos sistemą pasiūliusių įmonių darbuotojų pasirenka antrąjį variantą.
Galima teigti, kad darbuotojai tokiu atveju vis tiek pasirinko pinigus, tik išmokamus skirtingu laiku. Tačiau papildomos lėšos šiandien ir pensija užporyt yra tokie skirtingi (tiek savo verte, tiek turiniu) dalykai, kad vis dažnesnis antrojo varianto pasirinkimas jau rodo fundamentalius pokyčius motyvavimo psichologijoje.
Materialūs, iškart apčiuopiami daiktai, tokie kaip telefonas, degalai ar sporto klubo kortelė šiandien daugelyje Vakarų šalių suvokiami kaip standartinis motyvacinis paketas.
Todėl jo suvokiamoji vertė dažnu atveju tampa gerokai mažesnė, neminint išskirtinumo faktoriaus – jo čia tiesiog nėra, taip daro daugelis įmonių.
O išsiskirti tiesiog privalu, jei norime sėkmingai veikti situacijoje, kai darbo rinkoje juste juntama įtampa dėl kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus ir spaudimo didinti atlyginimus.
Tokioje aplinkoje konkurencinį pranašumą įgyja tos įmonės, kurios suranda tinkamos struktūros motyvacinius paketus, sudarytus iš atlyginimo ir taupymo, iš daiktų ir galimybių, iš vartojimo ir finansinio rezervo.
Pensijų programa įmonėje leidžia savo išskirtinumą rinkoje papildyti bent keliais svarbiais akcentais – socialinis atsakingumas prieš savo žmones už jų ateitį, finansinio raštingumo ugdymas, individualios galimybės tais pačiais įmonės kaštais paskatinti savo svarbiausius žmones.
Be to, darbdaviui pensijų programa padeda mažesniais ar tais pačiais kaštais, priklausomai nuo sistemos, ne tik išsaugoti įmonėje turimus talentus, bet ir lengviau pritraukti naujus, patyrusius darbuotojus.
Didžioji dalis įmonių ir darbuotojų Vakarų pasaulyje tokias programas laiko savaime suprantama motyvacijos paketo dalimi. Įmonėms tai natūralus socialinės atsakomybės elementas.
Žinoma, dėl to įmonės neišvengiamai priverstos ieškoti naujų įrankių tolesnei motyvacijai.
Lietuvoje, kaip rodo turimų duomenų sugretinimas, šiuo įrankiu besinaudojančių yra santykinai nedaug – greičiausiai apie 5-10 proc. realiai veikiančių ir bent kelis darbuotojus turinčių įmonių.
Dažniausiai tai vakarietiško mąstymo, inovatyvios, norinčios pirmauti ir išsiskirti rinkoje, didesnės konkurencijos sąlygomis veikiančios įmonės. Vadovai jose dažniausiai labiau linkę rūpintis savo darbuotojais, tiek jaunesniais, tiek vyresniais.
Jie taip pat labai aktyviai stebi kaip šioje srityje elgiasi jų tiesiogiai konkurentai.
Tokios programos įvedimas paprastai konkurentus paskatina sekti panašiu keliu siekiant neprarasti konkurencinių pranašumų. Tačiau pirmesnis priėmęs sprendimą paprastai išlošia gerokai daugiau.