Problema: atlyginimai kyla, bet vertės nesukuriama
Ekonomistai akcentuoja, kad Estijos pavyzdys rodo, kad atlyginimai, augę sparčiau nei darbo našumas, sukėlė rimtų problemų. Ar Lietuva nerizikuoja pasukti Estijos keliu, kai susvyravo vidaus paklausa, sumažėjo eksporto apimtys, o šalies konkurencingumas tarptautinėje rinkoje susilpnėjo? Lietuvoje atlyginimų augimas jau dabar viršija produktyvumą. 2024 metais atlyginimai sudarė 52 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 48 proc. Tai reiškia, kad atlyginimai Lietuvoje jau atitinka ir net viršija produktyvumo lygį, todėl teigti, kad mūsų atlyginimai yra nepakankami, nebėra pagrindo. Verslas aiškiai mato apgaulingą ratą: kai atlyginimai kyla be atitinkamo darbo našumo augimo, verslas yra priverstas kelti kainas, kad padengtų padidėjusias sąnaudas. Tačiau didėjančios kainos sukelia spaudimą dar kartą kelti atlyginimus, ir taip situacija kartojasi iš naujo.
Darbo santykių liberalizavimas – būtinas žingsnis
Lietuvoje darbo santykiai rigidiški ir neatitinka dinamiškos rinkos poreikių. Dabartinė sistema apsunkina darbdavių galimybes greitai reaguoti į ekonominius pokyčius, o tai mažina verslo lankstumą ir stabdo našumo augimą. Amerikietiškas modelis, paremtas didesniu darbo santykių lankstumu, leidžia įmonėms efektyviau paskirstyti išteklius ir prisitaikyti prie rinkos poreikių. Lietuvoje būtina suteikti daugiau galimybių koreguoti darbo organizavimą pagal realų poreikį – lankstesni grafikai, paprastesni darbo sutarčių keitimo mechanizmai. Liberalizuoti darbo santykiai skatintų našumo didinimą, mažintų administracinę naštą ir pritrauktų daugiau investicijų, užtikrindami verslo augimą ir konkurencingumą. Tai ne prabanga, o būtinybė moderniai ekonomikai.
„Teltonikos“ pavyzdys: žodžiai apie plėtrą ir realybė
Valstybė nuolat kalba apie būtinybę skatinti verslą orientuotis į aukštos pridėtinės vertės kūrimą, tačiau realybėje situacija dažnai kitokia. „Teltonikos“ atvejis yra puikus to pavyzdys. Ši įmonė, planavusi sukurti gerai apmokamų darbo vietų, kur darbuotojai uždirbtų ne minimalius atlyginimus, o 10 tūkst. eurų, susidūrė su kliūtimis, kurios sustabdė šį projektą. Nors tokios investicijos galėtų ne tik stiprinti Lietuvos technologinį sektorių, bet ir kurti stiprią konkurencinę poziciją pasaulyje, šis atvejis parodo, kad kartais sudaromi barjerai, kurie trukdo tokius projektus įgyvendinti. Tai daro neigiamą poveikį tiek verslui, tiek Lietuvos ekonomikai apskritai.
Laikas veikti
Minimalus atlyginimas negali būti tik politinis įrankis trumpalaikiam populiarumui pelnyti. Jis turi būti susietas su realiu darbo našumo augimu ir pridėtinės vertės kūrimu. Valstybė ir verslas turi veikti kartu, kad būtų sukurtos sąlygos, leidžiančios Lietuvos įmonėms augti ir išlikti konkurencingoms.
„Teltonikos“ pavyzdys yra rimtas įspėjimas, kad būtina stiprinti dialogą tarp verslo ir valdžios institucijų. Tik aiškiai apibrėžtos taisyklės ir tvarūs sprendimai gali užtikrinti, kad Lietuvos ekonomika išliktų patraukli tiek investuotojams, tiek darbuotojams.
Verslo požiūriu, būtina spręsti apgaulingo rato problemą, kurią sukelia neproporcingas atlyginimų augimas. Tik orientacija į darbo našumo didinimą ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą gali užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir atnešti naudos tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, tiek visai visuomenei. Atėjo laikas veikti protingai, kad ateityje išvengtume šio žalingo ciklo padarinių.
