darbo našumas

Kasmet susitarimas dėl minimaliosios mėnesinės algos (MMA) tampa sunkiai sprendžiamu uždaviniu. Kartais gali pasirodyti, kad Trišalė taryba kasmet laiko valstybinį matematikos egzaminą. MMA uždavinio išspręsti komandiškai nesiseka, nes dažniausiai bent vienas komandos narys neskaito uždavinio sąlygų...

Lietuvos ekonomika ir toliau stulbina. Šių metų antrą ketvirtį šalies ekonomika augo 0,9 proc., palyginti su pirmuoju ketvirčiu, ir tai buvo geriausias rezultatas tarp visų euro zonos šalių.

Nuo praėjusių metų balandžio, kai Lietuvos pramonė ėmė gyventi recesijos nuotaikomis, vis laukiame momento paskelbti gerų naujienų. Laukiame ir nesulaukiame. Nedideli svyravimai į pliusą vienoje vietoje, deja, niveliuojami ryškesnių minusų kitoje. Šie svyravimai jau skamba kaip nusibodęs refrenas, b...

Praėjusią savaitę, kaip ir buvo tikėtasi, Europos Centrinis Bankas nesumažino bazinių palūkanų normų. Tai nebuvo staigmena. Tikėtina, kad palūkanų normos bus ne daugiau nei du kartus mažinamos šių metų rudenį. Didesnė staigmena gal tai, kad problemos, siejamos su palūkanų normų mažinimo sprendimais,...

Pastaraisiais metais įveiktos krizės ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmetis liudija sėkmės istoriją – Lietuvos banko duomenimis, pragyvenimo lygio atsilikimą pavyko sumažinti nuo 45 proc. euro zonos šalių vidurkio 2004 m. iki 83 proc. 2023 m. Vis dėlto, ateinančiais dešimtmečiais...

Trišalę tarybą, kaip ir kasmet, virina klausimas dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio ateinantiems metams. Nors šalys (darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovai) sutaria dėl MMA didinimo 2025 metams, bet nuo to diskusija nėra mažiau įkaitusi. Paradoksalu, kad ją kaitina tiek darbdavių, ti...

Vakar Europos Centrinis Bankas sumažino bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto iki 3,75 procento. Ilgus mėnesius nekantriai laukėme, prognozavome, tikėjome, kad duotas startas bazinių palūkanų mažinimui įkvėps gyvasties ekonomikoje, ypač investicijų finansavimo planuose. Startas duotas, bet jausm...

Lietuvoje atlyginimų augimas neblėsta, o vidutinės nominalios pajamos toliau dviženkliais tempais vejasi ES senbuvių vidurkį. Sodros duomenimis, vidutinis bruto darbo užmokestis 2023 m. išaugo beveik 12 proc. ir siekė 2060 eurų.

Net pusė šalies gyventojų teigia, kad norėtų trumpesnės darbo savaitės, tačiau jokio plano, kaip tai galėtume pasiekti, lig šiol Vyriausybė neturi. Atrodo, kad stovime it stručiai, sukišę galvas į smėlį, – nedarome nieko, kad galimai daug naudų visuomenei atnešiantis pokytis įvyktų. Net ir „Covid-19...

Darbo našumas arba produktyvumas (žmogaus sukurta vertė per valandą) Lietuvoje 2022 metais mažėjo 3,3 proc., rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys. Lietuviai save laiko sunkiai dirbančia tauta. Ir galima būtų tam pritarti. Tik ar sunkus darbas lygus produktyvumui ...

Darbuotojai neretai skundžiasi, kad reikiamam darbui atlikti jiems vis pritrūksta laiko, o darbdavys mano, kad būtini darbai turi būti atliekami per nustatytas darbo valandas. Tačiau darbuotojams, ypač iš buhalterijos ar finansų skyrių, tenka dirbti viršvalandžius. Kokios priežastys lemia, kad apska...

Gera vaikščioti į darbą ne tam, kad dirbtum, o tam, kad socializuotumeisi, bendrautum su kolegomis, dirbtum su savimi, na, ir dar, šiek tiek, bet ne per daug, ką nors nuveiktum ir tai, už ką mokamas atlyginimas.

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) yra Lietuvos ekonomikos variklis: šios įmonės sukuria du trečdalius mūsų šalies bendrojo vidaus produkto, jose dirba beveik trys iš keturių visų dirbančiųjų. Pastarieji keleri metai joms nepagailėjo iššūkių, prošvaisčių greitu metu nežada ir išaugusios palūkanų nor...

Vadybos mokslininkai ir praktikai šiandien gvildena naujo termino – „tyliojo atsitraukimo“ (angl. quiet quitting) – sampratą. Tylusis atsitraukimas reiškia, kad darbuotojas mintyse, morališkai išėjo iš darbo, bet faktiškai dirba, gauna atlygį. Anksčiau apie žmonių aktyvumą organizacijose, produktyvų...

Užsienyje populiarėja trumpesnė darbo diena, o tokių pavyzdžių jau daugėja ir Lietuvoje. Vis dėlto verslo atstovai kol kas didesnių galimybių tam šalyje nemato, profesinės sąjungos įžvelgia tokių pokyčių naudą, praneša LNK Žinios.

Dvi Lietuvos įmonės nusprendė rimtai kovoti su darbuotojų tinginiavimu, vis dažnesnėmis kavos pertraukėlėmis, naršymu darbo metu po naujienų portalus ar kitas svetaines. Tačiau kovai jie pasirinko neįprastą būdą – sumažino darbo valandų skaičių, nors atlyginimų nelietė.

Darbo našumas Lietuvos ūkyje pernai, palyginti su 2015 metais, sumažėjo 1 procentu.

Pastaruoju metu ekonomistai stebi kylančių kainų ir didėjančio darbo užmokesčio tendencijas. Tačiau šalies įmonių darbo našumas lieka panašus – kasmet padidėja keliomis dešimtosiomis procento. Ekonomistai sako, kad jeigu situacija išliks panaši, po kelerių metų Lietuva atsidurs nepavydėtinoje situac...

Kodėl darbo našumas Lietuvoje – mažiausias Baltijos valstybėse ir kaip tą pakeisti? Vienas iš būdų tapti inovatyviais lyderiais - didinti darbų visose srityse efektyvumą, remiantis LEAN procesų valdymo sistemos principais. Laidoje - apie vienos inovatyviausių pasaulio ir Lietuvos biotechnologijų ben...

Šalies ūkyje per vieną faktiškai dirbtą valandą 2016 m. vidutiniškai sukurta 13,5 euro bendrosios pridėtinės vertės to meto kainomis, remdamasis išankstiniais bendrosios pridėtinės vertės ir užimtumo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.