Vilniečiai didesnių kainų tikisi labiausiai
Antrą šių metų ketvirtį gyventojų dalis, kuri tikėjosi kainų augimo, buvo didžiausia per visą laikotarpį, kai atliekama ši apklausa, o manančių, kad būstas pigs, beveik nebuvo likę.
Rugsėjį atlikta apklausa rodo, kad lūkesčiai normalizavosi: 57 proc. apklaustų gyventojų Lietuvoje sakė, kad būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, 13 proc. galvojo, kad būstas pigs, 24 proc. nesitikėjo pokyčių, o likę 6 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
SEB banko būsto kainų lūkesčių indekso reikšmė, apskaičiuojama kaip prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, procentinių dalių skirtumas, buvo 44 punktai. Birželį indekso reikšmė siekė 77 punktus. Dabartinė lūkesčių indekso reikšmė nusileido iki 2018–2019 metų lygio. Galima priminti, kad tuo metu būsto kaina vidutiniškai per metus augo 7 procentais. Įdomu tai, kad ir sandorių skaičius pastaraisiais mėnesiais taip pat yra panašus kaip ir 2018–2019 metais.
Vilniaus regione prognozuojančių, kad būsto kaina per metus padidės, buvo 64 proc., o tai yra 20 proc. punktų mažiau negu prieš ketvirtį. Galvojančių, kad būsto kaina mažės, padidėjo iki 8 procentų. Vilniaus regione yra daugiausia gyventojų, manančių, kad būsto kainos didės.
Kauno regione optimizmo dėl būsto kainų mažiau. Kad būstas brangs, tikisi 52 proc. regiono gyventojų, kad pigs, – 13 procentų.
Dar pesimistiškesni tapo klaipėdiečiai. Brangstančio būsto tikisi 53 proc., tačiau pingančio – net 25 proc. Klaipėdos regiono gyventojų.
Kodėl prastėja gyventojų lūkesčiai?
Gyventojų lūkesčių dėl to, kaip keisis būsto kaina Lietuvoje, suprastėjimas nenustebino. Nuo vasaros pradžios gerokai pasikeitė viešojoje erdvėje komentuojančių nekilnojamojo turto rinkos dalyvių nuomonė dėl būsto kainų pokyčių ir atsirado gerokai daugiau pesimistiškesnių balsų.
Nuo praėjusios apklausos birželį EURIBOR palūkanų norma labai staigiai šoktelėjo aukštyn, todėl vis daugiau ketinančių imti būsto paskolą supranta, kad didesnės palūkanų normos mažina galimybes įpirkti norimą būstą.
Apskritai ekonominės ateinančių metų prognozės pastaruoju metu prastėja, karas Ukrainoje tęsiasi, infliacija vis dar auga. Vis labiau suprantama, kad spartėjanti prekių ir paslaugų infliacija daro neigiamą įtaką namų ūkių galimybėms sutaupyti ir įpirkti būstą.
Galiausiai žmones pasiekia vis daugiau informacijos apie tai, kad atsiranda vis daugiau šalių Europos Sąjungoje, kuriose nekilnojamojo turto kainos pradėjo ne tik stabilizuotis, bet ir kristi.
Būstas vis dar brango
Registrų centro duomenys rodo, kad būsto kainos trečią ketvirtį, palyginti su antru ketvirčiu, dar didėjo. Palyginti su praėjusiais metais, kainos tebuvo daugiau negu 20 proc. didesnės. Tiesa, pirkėjų aktyvumas šiemet gerokai sumažėjo ir sandorių skaičius sugrįžo į prieš pandemiją buvusį lygį.
Registrų centras skelbė, kad trečią ketvirtį šalyje buvo parduota 10 proc. mažiau butų ir 22 proc. mažiau individualių gyvenamųjų namų negu prieš metus. Toks nuosmukis yra nedidelis, palyginti su pokyčiu pirminėje būsto rinkoje.
Bendrovės „Inreal“ duomenys rodo, kad trečią ketvirtį Vilniuje pirminėje rinkoje suminis būsto pardavimo sandorių skaičius buvo net 87 proc. mažesnis negu prieš metus. Bus labai įdomu stebėti, kaip paskutinį ketvirtį naujo būsto pardavėjai bandys suvilioti atsargius pirkėjus, vis labiau laukiančius mažesnių kainų.
Kainų lūkesčiai eis kuklyn
Paskutinį šių metų ketvirtį viešojoje erdvėje bus daugiau skelbiama neigiamų, o ne teigiamų žinučių apie nekilnojamojo turto rinką. Europos Centrinis Bankas iki metų pabaigos dar du kartus didins bazines palūkanų normas, o EURIBOR palūkanų norma padidės, todėl nepasitenkinimo dėl augančių palūkanų normų ir jų įtakos būsto rinkai bus tik daugiau.
Infliacija likusiais šių metų mėnesiais išliks panaši, o ekonomikos prognozės nebus pradėtos gerinti. Todėl kur kas didesnė tikimybė, kad gyventojų būsto kainų lūkesčiai metų pabaigoje bus dar kuklesni.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą birželį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausti 1002 15–74 metų gyventojai 118-oje šalies vietovių.