Tokį veržlų rinkos augimą skatina šio sektoriaus humanizacija – daugeliui vartotojų šuo ar katė jau nebėra tiesiog augintinis, jie traktuojami kaip šeimos nariai. Dažnai girdime žmones tariant – turime tris vaikus: dukrą, sūnų ir šunį. Arba katę.
Gyvūnų maisto pramonė yra viena greičiausiai augančių pasaulinių industrijų dėl dviejų priežasčių: po pandemijos išliko tendencija, kad ir toliau auga vartotojų, įsigyjančių augintinį, skaičius.
Per pandemiją kai kuriuose JAV regionuose namų ūkių, kurie turi šunį ar katę, skaičius išaugo dvigubai.
Kita priežastis – nuolat gilėjantis vartotojų emocinis santykis su augintiniais. Daug kur stebima tendencija, kad šeimininkai savo gyvūnui nepagailės kokybiškesnio maisto ir geresnių priežiūros priemonių, kartais net ir kitų šeimos poreikių sąskaita.
Taip pat rinkos augimą skatina įvairios technologinės inovacijos – mobiliosios aplikacijos gyvūnams prižiūrėti, maitinti, kiti technologiniai sprendimai, pagerinantys augintinių kasdienybę ir palengvinantys jų šeimininkų gyvenimą.
Šiandien didžiausia pasaulyje gyvūnų priežiūros rinka yra JAV, joje parduodama 43 proc. viso gyvūnų maisto. Čia kasdien sukuriama daugybė inovacijų, atsiranda įvairiausių naujo tipo maisto produktų, pavyzdžiui – liofilizuota mėsa, liofilizuoti skanėstai, orkaitėje keptas maistas ir t. t.
Tuo pačiu gyvūnų maisto pramonė išlieka labai konkurencinga, nes daug globalių verslų, kurie turi kapitalo, siekdami diversifikuotis bando skverbtis į gyvūnų priežiūros rinką, čia matydami dideles galimybes uždirbti.
Tiesa, dažniausiai didieji investuotojai ir tarptautinės korporacijos nenori pradėti nuo nulio, o siekia įsigyti jau gerai veikiantį verslą, jį išvystyti ir parduoti.
Tokios didžiosios globalios bendrovės, kaip „Nestle“, „Mars“ ir pan., dažniausiai siūlo vartotojams vieną ar kitą prekių kategoriją, sutelkdamos dėmesį į populiariausius produktus ir galbūt mažiau dėmesio skirdamos jų natūralumui ir gydomosioms savybėms.
Tuo tarpu mažesnės kompanijos renkasi kitą strategiją – geriau mažiau, bet kokybiškiau. Jos siekia įsiklausyti į specifinius vartotojų poreikius ir kuria vadinamuosius funkcinius produktus, kurie ne tik pamaitina, bet ir sprendžia vieną ar kitą gyvūno sveikatos problemą.
Mūsų tyrimų laboratorijos mokslininkai nustatė unikalią formulę „80–20“, kuri apibrėžia, kad 80 proc. gyvūno sveikatos problemų ir poreikių gali būti išsprendžiami per tinkamą mitybą, o likę 20 proc. – pasitelkiant įvairias priežiūros priemones.
Ši inovacija, vadinama „formule 80–20“, demonstruoja holistinį požiūrį į gyvūnų priežiūrą ir šią pramonės sritį kilsteli į dar aukštesnį humanizacijos lygį, kuriame pagrindinis dėmesys sutelkiamas į natūralias medžiagas ir konkrečių problemų sprendimą.
Galima drąsiai teigti, kad šiandien gyvūnų maisto pramonėje atsikartoja tai, kas jau daug metų vyksta žmonių maisto rinkoje. Ieškoma efektyvumo, didinamas produktų maistingumas, gydomosios savybės.
Kai kuriose pasaulio rinkose kasmet augdama po 10 proc., gyvūnų maisto ir priežiūros pramonė yra tarp konkurencingiausių ir patraukliausių ekonomikos sričių.
Lietuva, turėdama stiprų žemės ūkį ir būdama aktyviai eksportuojančia pramonės valstybe, turi visas galimybes tapti šios sėkmingai augančios pasaulinės ekonomikos dalimi.
