Paskatins privačius investuotojus
Pagal Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, parengtą atsižvelgiant į ES įsipareigojimus mažinti ekonomikos poveikį gamtai, iki 2030 m. reikės pasiekti, kad Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 9 proc. punktais, palyginti su 2005 m., energijos vartojimo intensyvumas – bent 1,5 karto, palyginti su 2017 m., o atsinaujinančių energijos išteklių kiekis visoje energetikos sistemoje padidėtų iki 45 procentų.
Skaičiuojama, kad užsibrėžtų tikslų įgyvendinimui iki 2030 m. iš viso reikės apie 14 mlrd. eurų: 10 mlrd. eurų sudarys viešosios lėšos, o likusią sumą – privačių finansuotojų (bankų, draudimo bendrovių, pensijų ir kitus fondus valdančių įmonių) pinigai. Šių lėšų prireiks, nes šalies biudžeto ir ES lėšų tiesiog nepakaks.
Dar 2019 m. buvo pradėtas vertinimas, kaip būtų galima pritraukti privačias lėšas, o šiemet jis gerokai pasistūmėjo link realių veiksmų. Teisės firma „Sorainen“, su partneriais „Richard Kemmish Consulting Limited“ ir „Linklaters“ Finansų ministerijos užsakymu užbaigė studiją ir parengė siūlymus kaip skatinti viešo ir privataus kapitalo dalyvavimą įgyvendinant Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Studijos pagrindu Finansų ministerija kartu su kitomis valstybės institucijomis iki šių metų vidurio parengs siūlymus įgyvendinančių veiksmų planą.
Kurs Žaliųjų finansų institutą
Norint kuo sklandžiau panaudoti viešojo sektoriaus lėšas ir sėkmingai pritraukti privatų kapitalą, studijoje rekomenduojama įkurti Žaliųjų finansų institutą, teiksiantį konsultacijas viešajam ir privačiam sektoriui dėl tvariųjų finansinių produktų kūrimo. Institutas taps tyrimų bei edukaciniu centru ir prisidės prie Lietuvos kaip regiono tvariųjų finansų centro sklaidos. Jis taip pat bus atsakingas už visuomenės švietimą: jo priemonių organizavimą bei žinių apie tvarumą ir tvariuosius finansinius produktus gilinimą.
Be to, institutas kuruos žaliojo ženklinimo metodologijos sukūrimą ir teiks licencijas ją naudoti privatiems rinkos dalyviams. Pagal Vakarų Europoje naudojamų standartų pavyzdį parengtas žymėjimas įrodys finansavimo siekiančios įmonės atitikimą tvarumo kriterijams ir sudarys sąlygas gauti tvarųjį finansavimą.
Augs tvarumo reikalavimai įmonėms
Įgyvendinant projektą turės būti parengtas valstybės valdomų įmonių tvaraus skolinimosi planas, nustatant kiekvienais metais augantį tvaraus skolinimosi dydį. Siekiama, kad 2030 m. ne mažiau kaip pusė pritraukto finansavimo būtų skirta tvariems projektams.
Šiam procesui paskatinti turėtų būti reglamentuota ir atskira bankų leidžiamų obligacijų kategorija – žaliosios padengtosios obligacijos. Didės ir tvariųjų valstybės obligacijų dalis: skolindamasi užsienio ir vidaus rinkose valstybė turi didinti išleidžiamų tvariųjų obligacijų dalį, o ministerijos – tvariesiems projektams skiriamų lėšų dalį.
Tuo pačiu daugės tvarumo reikalavimų ir verslui. Įmonių finansinėse ataskaitose turės atsirasti specialūs priedai, kuriuose bus deklaruojama, kaip laikomasi tvarumo kriterijų. Šių ataskaitų pagrindu atsiras Tvariųjų duomenų bazė, prieinama finansuotojams ir kitiems asmenims. Taip pat, norint gauti finansavimą, reikės pateikti žaliojo ženklinimo sertifikatą, užtikrinantį, kad projektas atitinka tvarumo kriterijus. Siūloma, kad dalis tam skirtų mažų ir vidutinių įmonių kaštų būtų kompensuojama valstybės.
Baltijos šalys turėtų suvienyti jėgas
Itin svarbu, kad kai kurie iš sprendimų turėtų būti pritaikomi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Tuo turėtų pasirūpinti su atitinkamomis Latvijos ir Estijos institucijomis bendradarbiausianti Finansų ministerija. Baltijos valstybių bendradarbiavimo pavyzdžiais galėtų tapti žaliojo ženklinimo metodologija ir bendras instrumentas, leidžiantis pritraukti lėšas iš didžiųjų tarptautinių institucinių investuotojų, ir perskolinti lėšas mažesniems vietiniams projektams.
Šias priemones taikyti visose Baltijos šalyse svarbu ir todėl, nes tik kartu esame rimtas ekonominis darinys. Tam pritaria ir nemažai užsienio investuotojų ar finansuotojų. Be to, masto ekonomija leidžia lėšas naudoti efektyviau – viena žaliojo ženklinimo metodologija yra pigiau nei trys atskirtos.
Galiausiai, reikia tikėtis, kad bendri sąlyčio taškai bus greitai rasti, sprendimai bus efektyviai pritaikyti ir jau po mažiau nei dešimtmečio gyvensime švaresnėje, tvaresnėje ir finansiškai geresnėje padėtyje esančioje valstybėje.