Prasidėjus COVID-19 pandemijai, sujaukusiai ne tik aviacijos pasaulį, daugelis, pamiršo apie aviacijos sezoniškumą. Todėl dabar kai kuriems gali pasirodyti keista, kad vasaros pabaigoje „netikėtai atšaukiamos“ tam tikros kryptys. Kodėl kabutėse? Nes tai nėra atšaukimai, o tik natūralus aviacijos sezono pasikeitimas.
Tai reiškia, kad konkreti oro bendrovė buvo numačiusi vykdyti šiuos skrydžius tik vasaros sezonu. Juos pakeičia kitos kryptys, tarkime, į slidinėjimo kurortus. Šie pokyčiai – tai planinga verslo veikla, kuri kartojosi kasmet, dar iki pandemijos, kartosis šiemet ir ateityje.
Kitas ne mažiau svarbus faktorius, lemiantis maršrutų pasiūlos korekcijas, yra investicijos į konkretaus maršruto vykdymą ir jo atsipirkimo galimybės arba tiesiog skaičiavimas, ar maršrutas bus pelningas.
Oro bendrovės, vis dėlto, yra verslas ir jų siekis – uždirbti kuo didesnį pelną. Tad jeigu įvertinus sąnaudas paaiškėja, jog perkėlimas kitur atneš daugiau pelno, tai skrydis viename oro uoste yra nutraukiamas ir pradedamas kitame.
Tikiu, kad daugelis keleivių pagalvoja: „Kodėl nutraukė? Juk ir aš skraidžiau, ir mano draugai skraidė, visiems šio skrydžio reikia.“ Tai suprantama, nes pasaulį matome iš perspektyvos, kuri mums patogi ir pažįstama. Vis dėlto tokio sprendimo paaiškinimas paprastas – šio maršruto gal ir reikia, bet ne dešimtims tūkstančių keleivių per metus. Kitaip tariant, reikalingas keleivių skaičius per tam tikrą laikotarpį tiesiog nesiekia pelningumo ribos – paklausa yra per maža.
Trečias faktorius – tai skrydžių stabilumas. Po chaotiškos šių metų vasaros, kai oro bendrovės buvo pardavusios daugiau bilietų nei sugebėjo aptarnauti, ir grūsčių didžiuosiuose Europos oro uostuose, atrodytų, turėtų grįžti ramybė ir stabilumas. Bet taip nėra. Oro bendrovėms vis dar trūksta įgulų, orlaivių dalių bei pačių orlaivių, o kai kuriems didiesiems Europos oro uostams – darbuotojų. Todėl siekdamos užtikrinti sklandesnį skrydžių vykdymą bei įgulų rotacijas, oro bendrovės nutraukia kai kuriuos suplanuotus skrydžius.
Taip pat dėl atsiradusios didesnės techninio aptarnavimo apimties šiuo metu tenka į angarus statyti daugiau orlaivių. Oro uostų, skrydžių kontrolės darbuotojai bei oro bendrovių įgulos toliau protestuoja reikalaudamos geresnių darbo sąlygų.
Galiausiai, aviacijoje vis dar vyrauja neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos. Atrodytų, ji jau pasibaigė ir neturėtų grįžti, bet kai kurios oro bendrovės yra konservatyvesnės ir nenori eksperimentuoti, todėl jų skrydžių programos yra atitinkamai sumažintos. Bet yra ir „lošėjų“ kaip, pavyzdžiui, „Ryanair“, kuri šių metų rugsėjo mėnesį pasiūlė 21 proc. daugiau vietų keleiviams nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Taip pat „ Wizz Air“, atitinkamai rugsėjį siūliusi 30 proc. daugiau vietų. Šiuo metu oro bendrovių plėtros vadovai laukia spalio mėnesio, kai bus galima realiai suprasti, ko tikėtis iš šio žiemos sezono, ir priims atitinkamus sprendimus dėl skrydžių pasiūlos.
Kaip atrodys žiema Lietuvos oro uostuose?
Bendros Europos tendencijos išlieka aktualios ir Lietuvos oro uostams, išskyrus chaosą, kurio nebuvo vasarą, nėra ir dabar.
Prognozuojame, kad šią žiemą Lietuvos oro uostai keleiviams pasiūlys apie 70 tiesioginių krypčių. Palyginimui – 2019 metų žiemą keleiviai galėjo rinktis iš 80 tiesioginių krypčių. Atrodo, kad žiemą ir toliau stebėsime spartaus aviacijos atsigavimo tendencijas.
Rudenį, kaip ir pavasarį, populiariausia užsakomųjų skrydžiu kryptis išlieka Antalija. Šiuo laikotarpiu lietuviai renkasi ją daug mieliau, kadangi oro temperatūra daug švelnesnė, viešbučių užimtumas mažesnis, kartu ir didesnė galimybė atrasti geresnių poilsinių kelionių pasiūlymų. Vien šių metų rugsėjo mėnesį užsakomųjų skrydžių oro bendrovės pervežė 17 proc. daugiau keleivių nei rugpjūčio mėn. ir 9 proc. daugiau nei 2019 m. Tikėtina, jog spalį užsakomųjų keleivių srautas bus dar didesnis.
Orams dar labiau vėstant atsiras daugiau keliaujančių į Egiptą, slidinėjimo kurortus, Kanarų salas, Dubajų, Meksiką bei vis daugiau ribojimų atsisakančią Pietryčių Aziją.