V. Sutkus. Energetikos ministerijos skubėjimas – „vežimo statymas prieš arklį“

Energetikos ministerija kažkodėl skubotai siekia patvirtinti Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros 2016-2020 metų programą.

Joje investicijų plėtra valstybinėse bendrovėse yra numatyta aiškiai, o apie privatų atsinaujinančios energetikos verslą – pamirštama, išskyrus kelis teiginius, kurie nenumato jokių įgyvendinimo mechanizmų ir finansavimo.

Proteguojamos biomasės elektrinės

Programoje numatyti elektros energijos gamybos sektoriaus tikslai pagrįsti vien tik valstybinių įmonių kogeneracinių elektrinių projektais, finansuojamais iš ES struktūrinės paramos lėšų. Apie kitus projektus teigiama tik tiek, kad „galėtų būti remiama ir tolesnė vėjo elektrinių sausumoje plėtra“.

Vyrauja nuostata, kad elektros energijos gamyba biomasės kogeneracinėse elektrinėse yra pats efektyviausias energijos generavimo būdas. Kokiais tyrimais tai paremta? Atlikus išsamią analizę ir įvertinus visus socialinius, ekonominius ir ypač aplinkosaugos aspektus, elektros energijos gamyba kitais atsinaujinančios energijos būdais gali pasirodyti ir efektyvesnė, ir pigesnė.

V. Sutkus

Tendencija yra aiški – prioritetus siekiama suteikti būtent valstybės investicijoms į valstybines energetikos bendroves.

Turėtų būti išlaikytas lygiavertiškumo principas – aiškiai ir pagrįstai numatyti konkretūs uždaviniai ir paramos lėšos visų rūšių atsinaujinančios energetikos plėtrai.

Vežimas statomas prieš arklį

Bandymas patvirtinti šią programą yra tarsi „vežimo statymas prieš arklį“.

Programa yra poįstatyminio lygio, įstatymų leidėjo valią įgyvendinantis ir detalizuojantis teisės aktas. Pirminis dokumentas – Energetikos ministerijos rengiama ir Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinama Nacionalinė energetikos strategija, kuri kol kas yra užstrigusi. Ji turėjo būti pateikta rugpjūtį, tačiau dabar žadama, kad bus paruošta tik kovą.

Nacionalinėje strategijoje turi būti įvertinti visi ekonominiai aspektai, generuojama kiekvieno energijos šaltinio nauda verslui, visuomenei, mokesčių surinkimui. Programa yra rengiama neįvertinus šių kertinių dalykų. Seimas bus pastatytas prieš faktą ir turės strategiją pritaikyti prie žemesnės galios teisės akto. Taigi, poįstatyminio teisės akto priėmimas turėtų būti sustabdytas.

V. Sutkus

Programoje taip pat nėra kalbama apie teisinės bazės sukūrimą, ten, kur tai yra ypač aktualu – vėjo elektrinių statybai jūroje, biometano gamybai ir kt.

Neįvykdys ES reikalavimų

2015 m. balandį Vyriausybės strateginis komitetas patvirtino, kad 2020 metais 10 proc. šalies transporto sektoriaus suvartojamų energijos išteklių turi sudaryti atsinaujinantys energijos ištekliai.

Tačiau šiuo metu Energetikos ministerijos rengiamoje ir derinamoje Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros 2016-2020 metų programoje, skirtingai nei Strateginio komiteto sprendime, numatoma, kad biokuro sunaudojimas, maišant jį į degalus, pasieks 7 proc., o biodujų (biometano) bus naudojama – 1 proc. Iš viso – 8 procentai, o ne 10.

Paprastai tariant, visas Energetikos ministerijos dėmesys ir parama atiduodama elektros gamybai, deginant kietą biokurą ir atliekas kogeneracinėse elektrinėse, o transporto taršai miestuose mažinti sprendimų ieškoti nesiūloma, nes, kaip teigiama projekte, iki 2020 m. liko per mažai laiko.

Pagal 2009 metų ES direktyvą valstybėms narėms keliamas tikslas iki 2020-ųjų pasiekti 20 proc. energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių. Taip pat siekiama, kad 10 proc. energijos susisiekimo sektoriuje būtų taip pat iš atsinaujinančių išteklių.