Taip per visą žmonijos istoriją nuolat ieškota būdų, kaip finansus tvarkyti kuo patogiau ir saugiau. Bankininkų raštelius pakeitė čekių knygelės, jas – mokėjimo kortelės, pastarąsias pamažu vejasi mobilieji atsiskaitymai, todėl vis dažniau kalbama, kad grynieji pinigai gali tapti nebereikalingi. Kainuoja jų popierius, apsaugos priemonės, vežimas, bankomatų priežiūra, kitaip tariant, tokie pinigai yra brangesni.
Ištobulėjusios technologijos ir pasikeitusi žmonių elgsena įsuko tikrą pokyčių karuselę bankuose – skaitmenizaciją. Nebetoli tas laikas, kai absoliučiai visas banko paslaugas bus galima gauti internetu. Jau ir dabar kalbame apie banką kišenėje, kuris veikia 24 valandas per parą. Remiantis pasaulinės konsultacijų bendrovės „Accenture“ tyrimu, darytu 18 įvairių rinkų, jau dabar 66 proc. klientų finansinius veiksmus atlieka internetu, o 71 proc. yra pasiruošę naudotis automatiniais sprendimais. Žinoma, tai nereiškia, kad nebereikės bankų skyrių – į juos klientai ateis konsultuotis dėl investicijų, patarimų, kaip taupyti ar skolintis.
Apstu ir bankų vidinių procesų pakeitimų. Prieš keliolika metų pagrindinės diskusijos buvo apie tai, kaip susikurti nuosavą skaitmeninę platformą ir kiek yra saugūs vidiniai serveriai. Dabar niekas net nekelia klausimų apie debesijos patogumą ir saugumą – čia perkeliama ir analitika, ir bendravimas su klientais. Senosiose sistemose lieka saugomi įrašai. Sistemų stabilumo reikalavimai yra griežti. Nors sutrikimai yra reti (tik 0,00001 proc. visų operacijų), klientai klaidų nelinkę toleruoti, ir tai yra suprantama.
Banko darbuotojams vis dažniau padeda robotai, tad darbuotojai galės išvengti mechaninių darbų, atsidėti protinėms užduotims ir kurti dar daugiau inovacijų. Bus įdomu stebėti, kaip nuo kasdienybės rūpesčių išlaisvinta energija padės bankams daryti tai, kam jie ir sukurti – uždirbti klientams pinigus.
Įdomi aplinkybė – kuo labiau pažengusi šalis, tuo jai daugiau skauda galvą, kaip sklandžiai pereiti nuo senosios tvarkos prie naujų technologijų. Dėl to visiškai nesivargina trečiojo pasaulio šalys, kurios tiesiog peršoka prie pačių naujausių dalykų dėl paprastos priežasties – senesnių technologijų ir neturėjo.
Lietuvos šiuo atžvilgiu padėtis yra gera, kadangi mūsų šalis spėjo pasinaudoti geriausiais anksčiau sukurtų informacinių technologijų sprendimais ir, išvengusi klaidingų sprendimų, iškart įšoko į moderniausią traukinį. Pavyzdžiui, Lietuvoje čekių knygelių net nebuvo, o JAV, sukūrusi pirmąsias mokėjimo korteles, iki šiol čekių knygelių neatsikrato. Lietuva gana greitai išvystė kortelių infrastruktūrą, jomis galima atsiskaityti apie 80 proc. visų prekybos vietų. Daugelis diegiamų naujovių Lietuvoje prigyja nesunkiai, keičiasi ir gyventojų įpročiai. Pernai pristatyta programėlė „Smart-ID“ jau lenkia mobilųjį parašą, mažėja besinaudojančių kodų kortelėmis ir generatoriais.
Nors prieš kelerius metus nebūtume to įsivaizdavę, šiandien bankai glaudžiai bendradarbiauja su finansinių technologijų startuoliais, nes nori pasiūlyti dar daugiau inovatyvių paslaugų ar sprendimų savo klientams. Banko siekis būti finansų konsultantu vis labiau bus įgyvendinamas pereinant prie dirbtinio intelekto valdomų patarimų, kurie geriausiai atitinka klientų poreikius.
Ar yra debesėlių šioje žydroje padangėje? Žinoma, kad yra. Kibernetinį saugumą užtikrinti nėra paprasčiau negu anksčiau fizinį. Antra, Europos bankai vis dar dorojasi su galybe reguliacinių naujovių, kurios kainuoja, o tai JAV bankams suteikia konkurencinį pranašumą. Trečia, niekas nežino, kuo baigsis kriptovaliutų mada. Gal bus tik burbulas, o gal tiesiog ši mada padės atsirasti naujiems mainų vienetams, kuriais galima laikyti santaupas arba įkainoti vertę.