Mėnesio pradžioje – lengvas elektrošokas
Viso spalio mėnesio vidurkis „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje nusistovėjo ties 11,05 ct/kWh (su PVM) riba. Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 22,5 ct/kWh (su PVM).
Pirmosios spalio dienos vartotojams, ypač turintiems kintamos kainos planus, galėjo įnešti šiek tiek nerimo. Elektros paklausa buvo stipriai išaugusi, o vėjo jėgainių efektyvumas drastiškai sumažėjęs. Dėl šios priežasties, pavyzdžiui, spalio 2-osios rytą Lietuvoje didmeninė elektros kaina net keletą valandų svyravo apie 60 ct/kWh (su PVM).
Tačiau jau netrukus sugrįžo vėjuoti orai, kurie vis intensyviau suko jėgainių mentes. Vietinę gamybą ganėtinai gausiai spalį papildė ir vis dar efektyviai veikusios saulės elektrinės. Pagerėjusią padėtį rinkoje puikiai iliustruoja spalio 20-oji, kuomet dėl našios vietinės gamybos tam tikromis valandomis fiksuoti neigiami elektros įkainiai, o vidutinė visos dienos kaina tesiekė 0,31 ct/kWh (su PVM).
Bendrai iš saulės ir vėjo per mėnesį sugeneruota 365 GWh žaliosios energijos, tuo metu nacionalinis suvartojimas sudarė 1023 GWh. Būtent gamyba iš atsinaujinančių išteklių reikšmingai prisidėjo prie to, kad didžiąją mėnesio dalį elektros kainos išliktų stabilios.
Tik mėnesio antroje pusėje situaciją kiek apsunkino tai, jog nuo spalio 21 d. savaitei buvo apribotas „NordBalt“ elektros jungties, jungiančios Lietuvą su Skandinavija, veikimas.
Laikini nesklandumai regione
Mėnesio pradžioje lengvas elektrošokas ištiko ne tik mus, bet ir likusių Baltijos šalių vartotojus. Spalį elektros kainos išliko panašios: Latvijoje ir Estijoje energijos kaina atitinkamai siekė 11,05 ct/kWh (su PVM) ir 11,15 ct/kWh (su PVM).
Įtakos trumpam drastiškai pabrangusiai elektros energijai turėjo ne tik didelė jos paklausa ir smukusi vietinė gamyba. Kaip tik tomis dienomis Suomijoje vyko branduolinių reaktorių remontai, taip pat planiniai darbai šiluminėse elektrinėse Baltijos šalyse.
Be to, antroje mėnesio pusėje Baltijos šalys tapo labiau priklausomos nuo vietinės gamybos, mat buvo pranešta apie jau minėtus planinius darbus „NordBalt“ jungtyje. 700 MW galios jungtis su Skandinavija yra vienas pagrindinių faktorių, leidžiančių išlaikyti mažesnes elektros kainas vartotojams.
Visgi stabilumą Baltijos šalių elektros rinkose jau kurį laiką padeda užtikrinti rugsėjį pradėjusi veikti Estiją ir Suomiją jungianti jungtis „EstLink 2“.
Šaltis ir tamsa lems aukštesnes kainas
Vis labiau vėstantys orai ir sparčiai trumpėjančios dienos visuomet reiškia elektros paklausos didėjimą, o tai natūraliai augina ir jos kainą. Neigiamos įtakos turi ir tai, kad dienos vis dažniau būna ūkanotos, todėl saulės jėgainių efektyvumas mažėja.
Dėl šios priežasties didmeninė elektros kaina artimiausiu laikotarpiu bus dar labiau priklausoma nuo vėjo generacijos, hidroelektrinių darbo, pigesnės energijos importo iš gretimų šalių bei šiluminių elektrinių elektros savikainos.
Pastaroji, panašu, mums nebus itin draugiška. Spalį gamtinių dujų, kuriomis dažniausiai varomos šiluminės elektrinės, vidutinė kaina Nyderlandų TTF prekybos taške buvo 40,84 Eur/MWh. Tačiau ateities sandoriai rodo, kad artėjančią žiemą jų kaina svyruos apie 40–42 Eur/MWh, nors dar rugsėjį prognozuota kaina buvo apie 36–37 Eur/MWh.
Nors įsibėgėjant šaltajam metų sezonui elektros kainos kasmet ima sparčiau stiebtis į viršų, nuo to galima apsisaugoti. Vienas paprasčiausių sprendimų – fiksuoti elektros kainas artimiausiam laikotarpiui. Tai leistų stabiliau prognozuoti savo išlaidas elektrai.
Vis dėlto, jei domitės pokyčiais elektros rinkoje ir gebate vartojimą pritaikyti prie kintančių sąlygų – verta rinktis kintamos kainos planą, nes būtent jis leis „pagauti“ net ir labai žemas kainas. Puikiu pavyzdžiu galėtų būti jau minėta spalio 20-oji.
