Įvairių pasaulio šalių centriniai bankai jau vykdo viešųjų – grynųjų – pinigų, kuriuos jie teikia, papildymo skaitmeniniu atitikmeniu, t. y. centrinių bankų skaitmenine valiuta, projektus. Įvedus skaitmeninį eurą, euro zonoje atsirastų skaitmeninis mokėjimo sprendimas – nemokamas ir prieinamas visur ir visiems.
Tačiau grynieji pinigai tebėra svarbūs – jiems vis dar teikiama pirmenybė atliekant nedidelius mokėjimus apsipirkimo vietose ir žmonėms atsiskaitant tarpusavyje. Dauguma euro zonos gyventojų nori, kad liktų galimybė atsiskaityti banknotais ir monetomis. Todėl Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas (ECB) yra tvirtai įsipareigoję užtikrinti, kad grynieji pinigai ir toliau būtų visuotinai priimami ir prieinami visose 20 euro zonos šalių.
Vis dėlto faktas yra tai, kad daug kur pasaulyje, įskaitant ir Europą, grynaisiais atsiskaitoma vis mažiau. Judame tikrai skaitmeninės ekonomikos link, todėl grynųjų pinigų pritaikymas skaitmeniniam amžiui yra kitas logiškas žingsnis.
Egzistuojant abiem variantams – gryniesiems ir skaitmeniniams eurams – kiekvienas galėtų laisvai pasirinkti, kaip mokėti, ir niekas neliktų nuošalyje vykstant mokėjimų skaitmenizacijai. Labai svarbu tai, kad europiečiai turėtų galimybę atsiskaityti skaitmeniniu būdu visoje euro zonoje: nuo Dublino iki Nikosijos, nuo Lisabonos iki Helsinkio.
Skaitmeninis euras suteiktų daug praktinių privalumų vartotojams. Jis būtų patogus naudoti ir nemokamas. Bet kurioje euro zonos vietoje žmonės galėtų nemokamai su bet kuo atsiskaityti skaitmeniniu euru, pavyzdžiui, naudodamiesi elektronine pinigine savo telefone. Net nebūtų būtina mokėti internetu – būtų galima mokėti ir neinternetiniu būdu.
Privatumo apsauga – viena esminių skaitmeninio euro ypatybių. ECB nematytų naudotojų asmens duomenų ar jų mokėjimo įpročių. Neinternetinės funkcijos taip pat padėtų užtikrinti aukštesnį duomenų privatumo lygį nei bet kuris kitas šiuo metu siūlomas skaitmeninis mokėjimo būdas.
Padidindamas konkurenciją Europoje, skaitmeninis euras padėtų sumažinti su mokėjimais susijusius mokesčius vartotojams. Šiuo metu du trečdalius Europos skaitmeninių mažmeninių mokėjimų apdoroja nedidelis skaičius pasaulinių bendrovių. Dėl didesnės konkurencijos atpigtų paslaugos klientams ir prekybininkams.
Bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams skaitmeninis euras taptų atspirties tašku kurti naujas mokėjimo ir finansines paslaugas visoje Europoje, o tai skatintų inovacijas ir padėtų konkuruoti su didelėmis neeuropinėmis finansų ir technologijų įmonėmis. Skaitmeniniame eure būtų numatyti saugikliai, pavyzdžiui, ribojama suma, kurią galima turėti, kad būtų išvengta didelio masto indėlių atsiėmimo iš bankų. Tačiau norintys mokėti daugiau nei maksimali leistina suma galėtų tai padaryti susiedami savo elektroninę piniginę su savo banko sąskaita.
Skaitmeninis euras suteiktų ir didelių strateginių privalumų. Europa – didžiausia pasaulio bendroji rinka – negali nieko nedaryti, kol kitos jurisdikcijos jau imasi veiksmų. Jei būtų leista tarptautiniams mokėjimams plačiau naudoti kitų centrinių bankų skaitmenines valiutas, kiltų pavojus, kad sumažės euro – šiuo metu antros po JAV dolerio svarbiausios pasaulyje valiutos – patrauklumas. Be to, eurui galėtų tekti atlaikyti didesnę alternatyvių priemonių, pavyzdžiui, pasaulinės stabilizuotosios virtualiosios valiutos, konkurenciją. Pagaliau tai galėtų kelti pavojų mūsų piniginiam suverenumui ir Europos finansų sektoriaus stabilumui.
Su skaitmeniniu euru padidėtų ir Europos mokėjimo sistemos vientisumas bei saugumas tokiu metu, kai dėl didėjančios geopolitinės įtampos yra padidėjusi išpuolių prieš mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros objektus tikimybė. Ši sistema, grindžiama Europos infrastruktūra, būtų geriau parengta atlaikyti sutrikimus, įskaitant kibernetinius išpuolius ir energijos tiekimo sutrikimus.
Dar tik pradedame šį įdomų naują projektą. Šiandien Europos Komisija pateikė savo pasiūlymą dėl teisės akto. Šį rudenį ECB užbaigs skaitmeninio euro kūrimo ir paskirstymo tiriamąjį etapą ir tada nuspręs, ar pradėti parengiamąjį naujos skaitmeninės valiutos kūrimo ir testavimo etapą.
Centrinių bankų pinigai stiprina mūsų pasitikėjimą visų pavidalų pinigais bei mūsų mokėjimo sistemos stabilumą ir atsparumą. Jie yra Europos finansų sistemos ir pinigų sąjungos pagrindas. Skaitmeninis euras ir toliau atliktų centrinio banko pinigų vaidmenį, nes, nepriklausomai nuo pavidalo – grynasis ar skaitmeninis – euras ir toliau bus euras.
Mūsų pinigų sistema, kurios pagrindas – mūsų bendra valiuta, turi būti atnaujinta ir pritaikyta skaitmeninei pažangai. Esame įsipareigoję užtikrinti, kad tai įvyktų.