Šiuo metu teisės aktuose nėra jokių konkrečių apsaugos priemonių, garantuojančių, kad nuostoliai bus padengti, jei virtualios valiutų keityklos veikla sutriktų.
Pasaulyje vis labiau įsibėgėja prekyba virtualiomis valiutomis, kitaip dar vadinamomis kriptovaliutomis. Perspektyvomis naujoje rinkoje domisi vis daugiau žmonių. Vienas jų – informacinių technologijų specialistas Arnas, kriptovaliutomis prekiaujantis apie pusmetį. Pasak Arno, kriptopasaulio rinka nuolat kinta, todėl buvę dienų, kai jo investicijų vertė staigiai nukrito net 30 proc. Anot Arno, taip prekiauti itin rizikinga, todėl svarbu daug mokytis ir domėtis rinka.
„Kadangi aš esu toks žmogus, kuris neinvestuoja į tai, ko nesupranta, tai nuo pat pradžių pradėjau domėtis, kas už to slypi, kas per technologijos, mokiausi labai daug ir intensyviai savo laisvu laiku ir tik tada pradėjau investuoti, o daugelis žmonių per nežinojimą, į ką investuoja, nukenčia finansiškai“, – teigė A. Kaminskas.
Žiniasklaidoje populiarėja kalbos apie bitkoinų ir kitų kriptovaliutų legalizavimą, o įmonės vis labiau investuoja į virtualių valiutų rinką.
Taip įmonė pritraukia reikalingų lėšų, o investuotojai į savo virtualias pinigines gauna naujos kriptovaliutos vienetų, kurių vertė gali išaugti. Investuotojai neįgyja jokių nuosavybės teisių į įmonę, taip pat teisių iš bendrovės reikalauti grąžos ar vykdyti pažadus.
„Pavyzdžiui aš, jeigu sakytų kas nors, kaip norėtum dalyvauti visame tame, aš su mielu noru būčiau išleidėjas, kuris išleidžia valiutą, nes manau, kad tai yra didžiausias pelnas. Jeigu randi, kas perka, tai valio.
Visų pirma, tai gali būti eilinis burbulas ir kažkada, kol viskas kyla, tai yra gražu, bet anksčiau ar vėliau gali sprogti ir pradėti kristi“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.
Europos centrinis bankas, į kurio poziciją turi atsižvelgti ir Lietuvos bankas, dar pernai spalį paragino euro zonos nares atidžiau vertinti veiklą tų bendrovių, kurios keičia virtualias valiutas ir priima su tuo susijusius sprendimus.
„Apskritai kriptovaliutų klausimu Lietuvos bankas laikosi rezervuotos pozicijos, mes išsakome unifikuotą požiūrį, kuris yra bendras Europos bankinės institucijos, kuris perspėja vartotojus, kad kriptovaliuta yra nereglamentuota, neprižiūrima ir žmonės, kurie laiko lėšas kriptovaliuta, prisiima visą riziką, susijusią su ja, o tų rizikų Europos bankinė institucija yra priskaičiavusi daugiau nei šimtą“, – tvirtino Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Šiuo metu kriptovaliutos vis dar nereglamentuotos. Finansų ministerija kriptovaliutų teisinio reguliavimo galimybes žada išanalizuoti per 3-ąjį ketvirtį.