Neapsieisime be dirbtinio intelekto
Jau sunkiai įsivaizduojame modernią parduotuvę be savitarnos kasų, nors dar visai neseniai tai buvo tikra naujovė. Dabar mažmenininkai jas komplektuoja pagal savo pirkėjų poreikius. Renkasi dizainą, prekių sudėjimo plotą, terminalo išdėstymą, svarstyklių tipą, sąsajas su papildoma įranga, pavyzdžiui, smulkių ir kontroliuojamų prekių aparatais. Vis dažniau prie savitarnos kasų derinami ir dirbtinio intelekto sprendimai. Pastarojo įtaka prekybos sektoriuje tik auga – tyrimų duomenimis, iki 2026 metų prekybos sektoriuje diegiamų dirbtinio intelekto sistemų kiekis turėtų išaugti 39 procentais.
Jau ir dabar Lietuvoje testuojami ir diegiami dirbtiniu intelektu paremti intuityvūs sprendimai. Pavyzdžiui, kasos, kurios automatiškai atpažins produktą, jo nebereiks skenuoti arba ieškoti, o didžiausia nauda bus jaučiama perkant sveriamus produktus: saldumynus, vaisius ar konditeriją – dar daugiau patogumo ir greičio apsiperkant. Be to, tyrimų duomenimis, net 87 proc. vartotojų mieliau rinktųsi prekybos vietą, kurioje apsipirkimo metu nereikia rankomis liesti įrenginių, o jie veikia intuityviai, padedami dirbtinio intelekto. Tokią galimybę mums suteiks dirbtinio intelekto integracija.
Be viso to, jau išbandomos parduotuvės, kur savitarnos kasos automatiškai nuskaito pirkėjo veidą, algoritmai nustato jo amžių ir leidžia įsigyti kontroliuojamas prekes, tokias kaip alkoholis, tabako gaminiai. Diegiami virtualūs rūbų matavimosi ar kosmetikos bandymo sprendimai. Dirbtinis intelektas skverbiasi net į tokias prekybos sritis kaip vagysčių prevencija.
Prekybos įmonės per metus praranda milijonus vien dėl vagysčių prekybos vietoje, o Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei trečdalis jų lieka neišaiškinta. Dirbtinis intelektas šioje srityje aktyviai testuojamas. Sudėtingi algoritmai pagal vaizdo kamerų medžiagą gali identifikuoti įtartiną lankytojo elgesį: nerimą, sutrikimą, specifinius rankų judesius ir informuoti apsaugą apie galimą grėsmę. Darbuotojai tokius lankytojus stebi atidžiau ir gali užkirsti kelią incidentui, jeigu algoritmų informacija pasirodys teisinga. Dirbtinis intelektas padės išvengti ir nesusipratimų, kuomet vartotojai tiesiog užmiršta nuskenuoti didesnių gabaritų prekę vežimėlio apačioje ar nepastebi pirkinių krepšelio dugne esančios smulkios prekės. Algoritmai automatiškai fiksuos neapskaitytas prekes kasos programos lange.
Tendencija aiški – mažiau popieriaus
Elektroninių etikečių rinka per ateinančius šešerius metus globaliai turėtų išaugti iki 4,8 milijardų JAV dolerių, o vartotojams vis svarbesnis bus ekologiškumo ir tvarumo klausimas. Lietuvoje taip pat auga elektroninių etikečių poreikis. Technologija tobulinama, ekranuose galima vaizduoti ne tik kainą, bet ir paveikslėlius, QR kodus su išsamesne prekės informacija. Tai patogu, o kartu ir modernu. Įdiegus skaitmenines etiketes visoje parduotuvėje ir atlikus reikiamas sąsajas, pirkėjas galėtų gauti ir dar daugiau naudos, pavyzdžiui, pasirinkęs reikiamą prekę savo mobiliajame iškart matytų prekybos vietos planą su pažymėta dominančios prekės lokacija. Dideliuose prekybos centruose tokio apsipirkimo patirtis pasikeistų kardinaliai.
Mažinti popieriaus suvartojimą galima ne tik kainų etiketėmis. Skaičiuojama, kad vien Jungtinėje Karalystėje per metus atspausdinama daugiau nei 10 milijardų popierinių kvitų ir tam sunaudojamas didžiulis kiekis popieriaus. Sprendimai, mažinantys kvitų kiekį, Europoje ir pasaulyje jau diegiami. Pamažu tampa įprasta praktika apsipirkimo kvitą matyti mobiliojoje aplikacijoje arba gauti el. paštu.
Kol kas, pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, atsisakyti popierinių kvitų galima tik savitarnos kasose, tačiau dėl augančio jų populiarumo, vien tai būtų reikšmingas prekybininkų žingsnis tvarumo link. Įmonės, kurios diegia savitarnos kasas, turi gauti specialų Valstybinės mokesčių inspekcijos sertifikatą, kad galėtų nespausdinti popierinio kvito. Per artimiausius metus tikimasi, kad šis sprendimas bus priimtas ne tik savitarnos, bet ir visose kasose – vis garsiau kalbama apie e. kvito sistemą, testuojami sprendimai ir tikslinamas poreikis, tad tvarumo prekybos sektoriuje galėtų būti dar daugiau.
Išmanūs kasos aparatai – neišvengiama ateitis
Naujovė, kuri paveiks visą prekybos sektorių Lietuvoje, – išmanieji kasos aparatai. Jais bus automatizuojami duomenų keitimosi procesai tarp kasos aparato ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemų. Prekybininkams nebereikės rankiniu būdu pildyti ir siųsti ataskaitų, o pirkėjai paprasčiau galės pasirinkti – gauti popierinį ar elektroninį kvitą.
Išmanūs kasos aparatai, dar žinomi kaip VMI plėtojamas i.EKA projektas, jau nebe tolima siekiamybė, bet labai aiškiai apibrėžta ateitis, kuri pradės veikti ateinančiais metais. Per kelerius metus reikės modifikuoti per 100 tūkst. kasos aparatų – tiek jų šiuo metu veikia visose Lietuvos prekybos vietose. Tad pokytis laukia išties nemenkas!
Sprendimas turėtų palengvinti duomenų apskaitą, o tai ypač aktualu šiuolaikiškiems, skaitmenizavimui neabejingiems verslams. Pokyčiai visų pirma paveiks didžiuosius rinkos žaidėjus, kurių apyvarta didesnė nei 300 tūkst. eurų, o iki 2025-ųjų modernizuotas bus visas prekybos sektorius. Pardavimai be išmaniųjų kasos aparatų taps paprasčiausiai nebeįsivaizduojami, ir visa tai galimai pradės veikti jau 2023 metais.