Šiuo metu visas siekis būti tvariems transporto sektoriuje yra pristojęs. Sunkvežimių gamintojai pabrėžė, kad orientuosis į naudotojus, tad pereiti iš vidaus degimo variklių nebus taip lengva. Galime norėti visko, bet svarbu yra rasti būdų, kaip sumažinti CO2 išmetimą ir nebeužsiminėti saviapgaule.
Artėja naujas „EURO 7“ standartas
Dar kovo mėnesį Europos Sąjungos (ES) Taryba pritarė naujiesiems taršos standartams, dėl kurių lengviesiems automobiliams ir furgonams būtų taikomas „EURO 6“ taršos standartas, o vilkikams ir autobusams – griežtesnis „EURO 7“ taršos ribojimo reikalavimas.
Naujuose reikalavimuose pirmą kartą istorijoje yra numatyti apribojimai padangų ir stabdžių nusidėvėjimo sukeliamai taršai bei elektromobilių ir hibridinių transporto priemonių baterijų ilgaamžiškumo reikalavimai.
Greta to, kiekvienas automobilis turės turėti aplinkosauginį pasą, kuriame būtų surašytos transporto priemonės degalų sąnaudos, išmetamų teršalų kiekis, trauko baterijų būklė ir panaši informacija.
Žinoma, naujo „EURO 7“ standarto mes neišvengsime. Transporto ir logistikos sektorius turės prie to prisitaikyti.
Tiek Europoje, tiek Lietuvoje yra siekiama sumažinti taršą, net nepriklausomai nuo to, kad ES atsako tik už 8 proc. išmetamų teršalų.
Naujasis standartas sudaro tik dalį Europos siekio iki 2050 m. tapti pirmu klimatui neutraliu žemynu pasaulyje. Tiesa, kaip mums tai pavyks įgyvendinti, priklauso ir nuo dar vieno svarbaus aspekto – skaičiavimo.
Taršos skaičiavimo metodika yra be galo svarbi. Ar taršą skaičiuosime įkišdami matuoklį į išmetamųjų dujų vamzdį ir ten žiūrėdami, ar stebėsime bendrą ekosistemą. Pavyzdžiui, elektromobiliai patys savaime gal ir nebus taršūs, bet jie yra sunkūs ir jų gamyba yra labai tarši.
Ateinantys metai transporto ir logistikos sektoriui bus be galo svarbūs: lauks griežtesni tvarumo reikalavimai, migracijos politikos pokyčiai, nauji taršos standartai. Situacija pasikeis tik tada, kai Vyriausybė dirbs drauge su verslu, ieškodama optimalių variantų norint pasiekti visus užsibrėžtus tikslus.
