Kodėl Lietuvoje buvo patvirtintas ne vienų, o trejų metų biudžetas?
Dar 2018 m. Lietuva tapo visateise Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare bei pradėjo įgyvendinti įvairiais šios organizacijos rekomendacijas, skirtas efektyvesniam viešųjų finansų valdymui. Viena iš rekomendacijų – valstybės biudžeto planavimas ne vieniems metams, o kiek ilgesniam, bent trejų metų, laikotarpiui.
Rekomendacijos įgyvendinimas kiek užtruko, vykdyti įvairūs pereinamieji ir parengiamieji etapai, tačiau 2023 m. gruodį buvo priimtas Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimas, kuris numatė, kad Lietuvos valstybės biudžetas nuo 2025 m. bus tvirtinamas nebe vieniems, o trejiems metams.
Ar galėsime pakeisti priimtą 2025–2027 m. biudžetą?
Vidutinės trukmės biudžeto planavimas turėtų užtikrinti sėkmingesnį ilgalaikių planų įgyvendinimą, ekonominį stabilumą, geresnį išteklių valdymą ir didesnį skaidrumą, tačiau atneša ir iššūkių. Pagrindiniai iš jų – galimas netikslumas (dėl ekonominių ar geopolitinių pokyčių) ir lankstumo trūkumas (siekiant reaguoti į nenumatytas situacijas).
Lietuvoje šiuo klausimu turime paradoksą. Pirmąjį trimetį biudžetą turėjo priimti nauja valdančioji koalicija, jam įvertinti ir peržiūrėti turėjusi itin mažai laiko. Jei nebūtų galimybės jo pakeisti, valdantieji turėtų trejus iš ketverių savo valdymo metų dirbti su finansiniais ištekliais, kurių patys nesuplanavo. Šios aplinkybės buvo įvertintos ir Biudžeto sandaros įstatyme numatyta galimybė patvirtintą trimetį biudžetą keisti. Vis dėlto, siekiant išlaikyti ilgalaikio planavimo privalumus, aplinkybės, kurioms esant biudžeto pakeitimai gali būti daromi, nėra neribotos.
Kokiomis aplinkybėmis galima keisti priimtą trimetį biudžetą?
Biudžeto pajamos gali keistis dėl ekonominės situacijos (pvz., kai dėl didesnio nei planuoto ekonominio augimo surenkamos didesnės pajamos), mokestinių pakeitimų, gautos tarptautinės finansinės paramos ar papildomo skolinimosi.
Didesnės nei planuotos biudžeto pajamos (jei tokių pavyksta gauti) gali ir turi papildyti patvirtintą trimetį biudžetą. Kyla klausimas: kada galima peržiūrėti ir perskirstyti jau patvirtintas išlaidas? Čia aplinkybių jau kur kas mažiau.
Jei biudžeto pajamos nedidėja, jo išlaidos gali būti [keičiamos – „Delfi“] tik dviem atvejais: pirma, susidarius išskirtinėms aplinkybėms ir (arba) paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją; antra, pasikeitus Vyriausybei, vieną kartą per dvejus pirmuosius Vyriausybės kadencijos metus. Taigi, jeigu nenutiks jokio force majore, Vyriausybė galės peržiūrėti jau patvirtintas 2025–2027 m. išlaidas, perskirstydama asignavimus iš vienų sričių kitoms.
Kodėl laukia didesni mokesčiai?
Net ir trumpas laikas, kurį naujoji Vyriausybė turėjo biudžeto projektui peržiūrėti ir patikslinti, parodė, kad jie nemato arba išvis neranda sričių, kurioms būtų galima skirti mažesnį finansavimą. Tai patvirtina ir Vyriausybės programa, kurioje numatytos papildomos išlaidos, tačiau neužsimenama apie aiškų išlaidų mažinimą tam tikrose srityse.
Pagrindinė tarptautinė parama, kurią Lietuva gaus artimiausiais metais, jau yra suplanuota ir pradėta naudoti. Taip pat nėra pagrindo tikėtis gerokai spartesnio ekonomikos augimo nei anksčiau prognozuota. Nors Europos Sąjunga gali nuspręsti pakeisti euro zonos šalių skolinimosi limitus, siekdama finansuoti papildomas gynybos išlaidas (apie tai jau svarsto ir Europos Centrinis Bankas), kitoms sritims reikės ieškoti papildomų lėšų – o tai reiškia, kad teks didinti mokesčius.
Kokie mokesčiai didės?
Kol kas itin sunku pasakyti, kokie mokesčiai didės, tačiau akivaizdu, kad vien gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumo nepakaks. Šiuo metu valstybės biudžeto pajamos iš GPM sudaro apie 1 milijardą eurų, o noras papildomoms išlaidoms gali viršyti 5 mlrd. eurų. Todėl reikės ieškoti papildomų mokestinių pajamų šaltinių.
Belieka tikėtis, kad bus atsižvelgta į tarptautinių organizacijų, tokių kaip Tarptautinis valiutos fondas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ar Europos Komisija, bei ekonomistų rekomendacijas. Taip pat, kad bus peržiūrėti mokesčiai, mažiausiai kenkiantys ekonomikos augimui, susiję su turtu ir aplinkosauga.
