Pasak meistro, darbas būtent su ąžuolo mediena nėra lengvas. Mediena yra kieta, lengvai ir greitai jos nenušveisi.
Įkomponuota gilė
Iš pirmo žvilgsnio baigtas gaminti produktas atrodo paprastas, natūralus. Tačiau pirkėjai nežino, kol tą efektą išgausi, kiek laiko dulkėse reikia praleisti.
Vienetinis baldų dizainas yra namų kultūros atspindys, turintis tautiškumo, istorijos ir prabangos prieskonį.
Kiekvieną savo gaminį Marius gerai apgalvoja, pats savo rankomis šveičia, šlifuoja, pats kuria jo formą.
„Pati mediena padiktuoja būsimo baldo viziją, o svarbiausias darbo akcentas – kiekviename gaminyje įkomponuota natūrali gilė“, – sako ąžuolinių baldų gamintojas.
Svarbu išsaugoti natūralų
„Ąžuolas yra kietas medis, jis atsparus įbrėžimams, įdaužimams. Įbrėžus baldą, pašlifuoji ir jis toliau atrodo estetiškai, gražiai, nesugadintas. Ąžuolo baldai tarnauja gerokai ilgiau nei šiuolaikiniai medžio drožlių plokštės baldai. Tai yra ilgalaikis gaminys, per laiką medis gali įskilti, bet visa tai kuria vienetinį baldo dizainą“, – atviravo Marius.
Neatsitiktinai savo gaminamiems baldams jis renkasi ąžuolo masyvą ir metalą. Pasak jo, ąžuolas ir metalas interjere labai puikiai dera. Medieną jis įsigyja iš skirtingų Lietuvos lentpjūvių, ten išpjaunama reikiama atraiža.
Vėliau meistras kiekvieną gaminį šlifuoja savo rankomis, pats nupjausto nereikalingus atsišakojimus, tačiau minimaliai, mat gamintojui yra labai svarbu išsaugoti natūralų medžio grožį, priartinti modernų interjerą prie gamtos.
„Serijine baldų gamyba neužsiimu, nes įsigyta mediena, man, tarytum, padiktuoja būsimo baldo esmę. Darau viską, kas man pačiam yra gražu. Savo gaminamų baldų paviršiaus nelakuoju, o padengiu alyva, stengiuosi ąžuolą apdirbti minimaliai, kad baldas būtų natūralus“, – atviravo pašnekovas.
Gyvenimą apvertė vizitas pas draugą
Iki pasinėrimo į ąžuolinių baldų gamybą, M. Kislauskas dirbo reklamos srityje: jis siūlydavo reklamos ir viešinimo paslaugas verslams. Tačiau jo gyvenimą kardinaliai pakeitė susitikimas su draugu.
Kartą užsukęs pas savo bičiulį suvirintoją, kuris kūrė metalines kojas baldams, pamatė, kad metalas interjere atrodo puikiai, tačiau šaltai.
Tuomet galvoje pradėjo suktis mintis apie metalo ir medžio sintezę.
„Iš draugo užsisakiau metalines baldų kojas, o kokią medieną pasirinksiu, žinojau iš karto – ąžuolo masyvą. Vienoje lentpjūvėje pamačiau išmetimui skirtas ąžuolines atraižas ir nusprendžiau pabandyti jas prikelti naujam gyvenimui. Pagalvojau, kad būtent šis medis yra labai gražus. Jis tvirtas, mediena iš savęs turi tam tikrus raštus, pasakoja tam tikrą istoriją. Taip gimė ąžuolinių staliukų idėja“, – apie būsimo verslo viziją atviravo pašnekovas.
„Mano specialybė – vadybininkas, tačiau baldų gamyba mano gyvenimą apvertė 360 laipsnių kampu. Visiškai pakeičiau gyvenimo kryptį, bet to nesigailiu“, – apie gyvenimo permainas svarstė Marius.
Pirmasis gaminys – į Vilkaviškį
Pirmasis parduotas gaminys – ąžuolinis stalas.
„Iki šiol atsimenu, kad pirmasis mano gaminys buvo parduotas žmogui iš Vilkaviškio. Man svarbu, kad su meile gaminami baldai patektų į geras rankas. Todėl pats anuomet išsinuomojau automobilį ir vežiau gaminį pirmajam klientui“, – pasakojo Marius.
Jis teogė, kad kol kas dirbantis pats vienas, o klientų srautus sugeneruoja socialiniai tinklai. Jo feisbuko profilis sparčiai pildosi naujais sekėjais.
„Mano tikslas – kurti nesenstančius baldus šiuolaikiškiems žmonėms. Kiekvienas mano pagamintas stalas man yra ne vien paprastas baldas. Aš kuriu vietą, prie kurios gimsta istorijos, kur dalinamasi duona, kur tampama dienos herojais“, – sakė meistras.
Kodėl pats sau?
Teiravomės, ar nebuvo sunku atsisakyti kitų darbų ir eiti pasukti savarankišku gamintojo keliu?
Pasak pašnekovo, dirbti samdomą darbą yra gerokai saugiau, o toks amatas reikalauja pastangų ir susikaupimo visą parą. Būna, kad žinutės ir užklausos atsiunčiamos vėlai, savaitgaliais ir po darbo valandų. Negali jų nematyti. Kas dieną, planuodamas darbus, jauti tam tikrą įtampą, sunku atsitraukti, atsiriboti nuo darbo. Jei atsitrauksi nuo veiklos nors porai dienų, vis tiek reikės už tai atidirbti.
Serijiniai užsakymai ar baldai pagal griežtus kriterijus – ne jam. Ąžuolinių baldų meistrui būtina kūrybinė laisvė.
„Kūryboje noriu jaustis laisvai, neįsisprausti į praktiškumo klišes. Stengiuosi į klientų namus perkelti dalelę gamtos ir galutinis rezultatas bei klientų reakcijos atperka įdėtas pastangas. Dabar esu pats sau šeimininkas, risimu visišką atsakomybę už kiekvieną dieną“, – apie verslininko dalią samprotavo pašnekovas.
Sunkiausia ne pagaminti, o surasti naujus namus
Sunkiausia baldininkui ne sukurti ir pagaminti baldą, o jį realizuoti.
„Tikiu, kad Lietuvoje daug nagingų meistrų, baldus pagaminti moka daug kas. Tačiau pagaminti baldą yra tik mažoji dalis darbo, reikia sugebėti gaminį ir parduoti. Juk baldai skirti žmonėms, negali pats vienas apsistatyti gražiais gaminiais ir sėdėti namie su neparduotu gaminiu“, – ironizavo gamintojas.
Todėl jis pats stengiasi savo gaminius fotografuoti, kelti į socialinius tinklus.
„Kartais nuotraukas padaryti ir įkelti užtrunka keletą valandų, kol surandi tinkamą apšvietimą, erdvę“, – kalbėjo meistras.
Jis tikino, kad sąžiningai dirbant, sėkmė ateina su laiku. Auga užsakymų skaičiai, daugėja pirkėjų. Teigiami atsiliepimai motyvuoja, kelia pasitikėjimo savo jėgomis jausmą.
„Pradėjau baldus gaminti ir tai buvo mano pomėgis, dabar juos drąsiai siūlau ir kitiems, užsakymų stoka nesiskundžiu. Mano baldai puikiai tinka švariuose, paprastumą ir eleganciją mėgstančiuose namuose, tai unikali stiliaus detalė“, – kalbėjo meistras.